Velykų šventės data yra viena iš svarbiausių krikščionių tradicijų, nes ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Tačiau šios datos nustatymas buvo ilgo teologinio, astronominio ir liturginio proceso rezultatas, kuriame dalyvavo ankstyvoji Bažnyčia. Poreikis suderinti Velykų datą kilo dėl skirtingų krikščionių bendruomenių praktikų, kurios šventė Velykas skirtingomis dienomis. Šis nesuderinamumas kėlė įtampą ir trukdė Bažnyčiai veikti kaip vieningai bendruomenei.
Nikėjos I susirinkimas, įvykęs 325 metais, buvo esminis momentas Velykų datos nustatymo istorijoje. Šį susirinkimą sušaukė imperatorius Konstantinas Didysis, kuris siekė sustiprinti Bažnyčios vienybę. Susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad Velykos turi būti švenčiamos visiems krikščionims tą pačią dieną. Toks sprendimas padėjo išspręsti konfliktus tarp Rytų ir Vakarų krikščionių bendruomenių, kurios laikėsi skirtingų tradicijų.
Pirmuosiuose amžiuose kai kurios krikščionių bendruomenės, ypač Azijos provincijose, šventė Velykas pagal žydų Pesacho kalendorių – 14-tąją nisan mėnesio dieną, nepriklausomai nuo to, kuri savaitės diena tai buvo. Tuo tarpu kitos bendruomenės, ypač Romoje ir Aleksandrijoje, Velykas siejo su sekmadieniu – diena, kai, pagal Evangelijų pasakojimus, Kristus prisikėlė. Šis nesuderinamumas kėlė teologinių nesutarimų ir suskaldė tikinčiuosius.
Nikėjos susirinkimas nusprendė, kad Velykų data neturi būti tiesiogiai susieta su žydų kalendoriumi, bet turi būti nustatoma nepriklausomai. Tai buvo padaryta siekiant pabrėžti krikščionių tikėjimo savarankiškumą ir atsiriboti nuo žydų tradicijų, kuriomis kai kurios bendruomenės rėmėsi.
Kaip nustatoma Velykų data?
Nikėjos I susirinkime buvo nuspręsta, kad Velykos bus švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pavasario lygiadienio ir pirmosios pilnaties. Šis sprendimas reiškė, kad Velykų data yra kilnojama ir kiekvienais metais keičiasi, tačiau visada patenka į laikotarpį nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Šis metodas remiasi saulės ir mėnulio ciklų deriniu, todėl Velykų data priklauso nuo astronominių reiškinių.
Praktiškai Velykų data nustatoma naudojant vadinamąjį „bažnytinį pavasario lygiadienį“, kuris tradiciškai laikomas kovo 21 dieną, ir pirmąją po jo įvykusią pilnatį. Pirmasis sekmadienis po tos pilnaties tampa Velykų diena. Šis metodas leidžia suderinti saulės metų ir mėnulio ciklų ritmus.
Kodėl skiriasi Velykų datos tarp Vakarų ir Rytų Bažnyčių?
Vakarų krikščionys (Romos Katalikų Bažnyčia ir protestantai) nustato Velykų datą pagal Grigaliaus kalendorių, kuris buvo įvestas XVI amžiuje ir yra tiksliau suderintas su astronominiais reiškiniais. Rytų krikščionys (ortodoksai) naudoja senesnį Julijaus kalendorių, kuris dabar atsilieka 13 dienų nuo Grigaliaus kalendoriaus. Dėl šio kalendorių skirtumo Velykos dažnai švenčiamos skirtingomis dienomis, nors metodas, pagal kurį jos nustatomos, iš esmės yra tas pats.
Velykų datos nustatymas yra ne tik astronominis ar liturginis klausimas, bet ir teologinis simbolis, parodantis Kristaus prisikėlimo centrinę vietą krikščioniškajame tikėjime. Šventės data buvo nustatyta taip, kad ją švęstų visi tikintieji vieningai, pabrėžiant Bažnyčios vienybę ir tikėjimo esmę. Šis procesas atspindi ankstyvosios Bažnyčios pastangas spręsti nesutarimus ir kurti bendrą tikėjimo pagrindą.