„Tikroji krikščioniška tikėjimo išpažintis“ yra vienas iš svarbiausių Menno Simonso teologinių darbų, kuriame jis išdėstė pagrindinius anabaptistų judėjimo tikėjimo principus. Parašyta XVI amžiaus viduryje, knyga buvo skirta pateikti aiškų ir suprantamą paaiškinimą apie anabaptistų tikėjimą ir gyvenimo būdą, reaguojant į klaidingus kaltinimus ir priešišką aplinką, kurią sukėlė tiek katalikų, tiek protestantų opozicija.
Knygoje Simonsas akcentuoja asmeninį tikėjimo gyvenimą ir ryšį su Kristumi, pabrėždamas, kad tikrasis tikėjimas turi būti grindžiamas Šventuoju Raštu, o ne tradicijomis ar žmogaus autoritetais. Jis išryškina idėją, kad tikrasis krikščionis ne tik tiki, bet ir gyvena tikėjimu, parodydamas tai savo darbais, nuolankumu ir paklusnumu Dievo valiai. Tikėjimas, kaip rašo Simonsas, yra širdies atsidavimas Dievui ir Jo įsakymų vykdymas kasdieniame gyvenime.
Vienas pagrindinių Simonso akcentų knygoje yra suaugusiųjų krikšto doktrina. Jis teigia, kad krikštas yra sąmoningas ir asmeninis sprendimas, kuris išreiškia žmogaus tikėjimą ir atsidavimą Kristui. Simonsas atmeta kūdikių krikštą, nes kūdikiai negali sąmoningai priimti tikėjimo ar išpažinti Kristaus kaip savo Gelbėtojo. Krikštas, pasak Simonso, turi būti tikėjimo patvirtinimas ir naujo gyvenimo pradžia, pažymėta paklusnumu Kristui.
Knyga taip pat daug dėmesio skiria Bažnyčios šventumui ir atskyrimui nuo pasaulio. Simonsas pabrėžia, kad tikinčiųjų bendruomenė turi būti švari nuo nuodėmės ir gyventi pagal Kristaus mokymus. Bažnyčia, pasak jo, nėra pastatai ar organizacija, bet tikinčiųjų bendruomenė, kuri laikosi Dievo įsakymų ir gyvena šventame gyvenime. Jis ragina tikinčiuosius atsisakyti smurto, nesimaišyti į pasaulio reikalus ir gyventi taikiai bei nuolankiai.
Simonsas taip pat aiškina apie Eucharistijos prasmę, teigdamas, kad tai yra Kristaus atminimo ženklas, o ne tikrasis Jo kūnas ir kraujas. Šis požiūris skiriasi tiek nuo katalikų transsubstanciacijos doktrinos, tiek nuo liuteroniško tikėjimo apie realų Kristaus buvimą sakramente. Jis pabrėžia, kad Eucharistija yra dvasinė bendrystė su Kristumi, kurioje tikintieji dalyvauja atmintyje ir dėkingume.
Knygoje Simonsas ragina tikinčiuosius gyventi paprastą, nuolankų ir Dievui skirtą gyvenimą. Jis pabrėžia, kad tikrasis tikėjimas reikalauja ne tik žodinių išpažinimų, bet ir veiksmų, kurie liudytų Kristaus buvimą žmogaus gyvenime. Pasak jo, krikščionys turi mylėti artimą, atleisti priešams ir vengti pasaulio pagundų.
Viena iš žinomų frazių iš šio kūrinio yra: „Tikrasis tikėjimas yra meilė, kuri daro gera, net jei už tai reikėtų kentėti.“ Šis teiginys puikiai atspindi Simonso mokymą apie tikėjimo ir gyvenimo vientisumą, kuris išlieka svarbus menonitų bendruomenėse iki šiol.
„Tikroji krikščioniška tikėjimo išpažintis“ yra ne tik teologinis traktatas, bet ir galingas tikėjimo liudijimas, kuris atspindi anabaptistų siekį gyventi tikėjimu Kristumi kasdieniame gyvenime. Šis kūrinys ne tik išreiškia Simonso teologines pažiūras, bet ir įkvėpė daugybę anabaptistų bendruomenių gyventi pagal Biblijos mokymus ir siekti šventumo nepaisant persekiojimų ir sunkumų. Knygos idėjos išlieka aktualios ir šiandien, kviesdamos krikščionis į autentišką ir nuolankų tikėjimo gyvenimą.