Jonas Knoksas buvo Škotijos reformacijos lyderis, presbiterionų Bažnyčios įkūrėjas ir vienas svarbiausių XVI amžiaus protestantizmo figūrų. Jo gyvenimas ir darbai ne tik pakeitė Škotijos religiją, bet ir padarė didelę įtaką protestantų judėjimui visame pasaulyje. Knoksas buvo žinomas dėl savo ugningų pamokslų, stiprios asmenybės ir atsidavimo Šventojo Rašto autoritetui.
Knoksas gimė apie 1514 metus Hadingtone, Škotijoje. Jis studijavo teologiją ir humanitarinius mokslus Šv. Andriaus universitete, kur susipažino su Renesanso ir reformacijos idėjomis. Jo ankstyvasis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su katalikų Bažnyčia, tačiau reformatoriškos idėjos ir jo mokytojo Džono Visho įtaka nukreipė jį protestantizmo link. Knoksas netrukus tapo aktyviu reformacijos veikėju, kovojančiu už Bažnyčios atnaujinimą ir grįžimą prie Šventojo Rašto kaip tikėjimo pagrindo.
1556 metais Knoksas persikėlė į Angliją, kur jis tapo aktyvus protestantų judėjime valdant karaliui Eduardui VI. Tačiau, po Marijos I katalikiškos valdžios sugrįžimo, Knoksas buvo priverstas bėgti į žemyninę Europą. Gyvendamas Ženevoje, jis tapo artimu Jono Kalvino bendražygiu ir įkvėpimo šaltiniu. Kalvino mokymas apie Dievo suverenumą, Bažnyčios paprastumą ir Šventojo Rašto autoritetą padarė didelę įtaką Knokso teologijai.
1559 metais Knoksas grįžo į Škotiją, kur vadovavo reformacijos judėjimui. Škotijos Bažnyčia tuo metu buvo katalikiška, tačiau Knoksas siekė sugrąžinti ją prie Biblijos pagrindų. Jo pamokslai ir raštai skatino žmones atmesti katalikų Bažnyčios valdžią, popiežiaus autoritetą ir daugelį tradicijų, kurias Knoksas laikė nebibliniškomis. Jis pasisakė už liturgijos paprastumą, vietinių bendruomenių svarbą ir moralinę drausmę.
Knokso veikla nebuvo lengva, nes jis susidūrė su dideliu pasipriešinimu, ypač iš karalienės Marijos Stiuart, kuri buvo katalikė ir stipriai priešinosi reformacijos idėjoms. Knoksas dažnai viešai kritikavo karalienės politiką ir katalikų Bažnyčią, o tai sukėlė daug ginčų ir konfliktų. Jis laikėsi tvirtos nuomonės, kad valdovai turi paklusti Dievo įstatymui ir vadovauti pagal Biblijos principus.
Knoksas parašė daugybę teologinių darbų, tarp kurių vienas žinomiausių yra „Škotijos reformacijos istorija“. Ši knyga aprašo reformacijos procesą Škotijoje ir tapo svarbiu istoriniu šaltiniu apie to laikotarpio religinius ir politinius įvykius. Kitas garsus jo darbas – „Pūga prieš moterų tironiją“, kuriame Knoksas kritikuoja moterų valdymą, ypač nukreiptą prieš katalikiškas valdoves, tokias kaip Marija Stiuart ir Marija I Anglijoje.
Knokso indėlis į Škotijos reformaciją buvo nepaprastai reikšmingas. 1560 metais Škotijos parlamentas priėmė protestantišką tikėjimą kaip valstybinę religiją, o Knokso vadovaujama Bažnyčia tapo presbiterionizmo pagrindu. Knoksas sukūrė griežtą Bažnyčios struktūrą, kurioje pabrėžė Biblijos mokymą, bendruomenių savivaldą ir vyresniųjų vadovavimą.
Jonas Knoksas mirė 1572 metais Edinburge. Jo palikimas gyvuoja per presbiterionų Bažnyčią ir protestantizmo raidą. Jo gyvenimas simbolizuoja tvirtą tikėjimą, drąsą ir pasiryžimą siekti dvasinio atsinaujinimo, nepaisant politinių ir visuomeninių iššūkių. Knokso įtaka Škotijos ir pasaulio protestantizmui išlieka svarbi iki šių dienų, įkvėpdama krikščionių bendruomenes siekti Dievo valios ir laikytis Šventojo Rašto kaip tikėjimo pagrindo.