Numerofobija ir aritmofobija yra dvi susijusios baimės, kurios apima nerimą arba fobinę reakciją susiduriant su skaičiais. Pavadinimas numerofobija paprastai kildinamas iš lotyniško „numerus“ (reiškiančio „skaičius“) ir graikiško „phobos“ (reiškiančio „baimę“). Aritmofobijos pavadinimas kilęs iš graikiško „arithmos“ („skaičius“) bei „phobos“. Nors abu terminai neretai vartojami sinonimiškai, kai kurie autoriai pažymi, kad viena sąvoka labiau pabrėžia bendrą nerimą dėl skaičių, o kita labiau siejama su baime interpretuoti ar skaičiuoti, tačiau praktikoje jos dažnai sutampa.
Psichologai pastebi, kad numerofobija gali atsirasti dėl nemalonių ankstesnių patirčių, kurios susijusios su matematikos mokymusi arba užduotimis, reikalaujančiomis skaičiavimo. Mokiniai ar net suaugusieji, patyrę spaudimą, gėdą ar nuolatinius priekaištus, vėliau ima vengti bet kokių situacijų, kur tenka atlikti matematinius veiksmus. Baimė gali išaugti tiek, kad asmuo ne vien patiria diskomfortą, bet ir susiduria su fiziniais simptomais: padažnėjusiu širdies ritmu, prakaitavimu, burnos išdžiūvimu. Egzistuoja hipotezė, jog tam tikri kultūriniai veiksniai, pabrėžiantys matematikos sudėtingumą, didina įtampą bei nerimą.
Aritmofobija paprastai įvardijama kaip specifinis sutrikimas, kuomet skaičiavimo veiksmai sukelia stipresnį nerimo priepuolį. Kai kurie asmenys baiminasi tam tikro atskiro skaičiaus, pavyzdžiui, populiarus posakis apie 13 kaip nepalankų ar net laimei kenkiantį. Kitose kultūrose egzistuoja įsitikinimas, jog 4 reiškia nelaimę, nes jo tarimas primena žodį „mirtis“. Psichologijoje aptariama, kad tokios baimės iš dalies formuojasi dėl pasąmoninių asociacijų. Pavyzdžiui, žmogus patiria stresą dėl prietarų ar trauminių nutikimų, įvykusių tam tikrą datą. Baimė gali išsiplėsti iki bendro nerimo, lydinčio kasdieniame gyvenime: vengimo rašyti skaičius, skaičiuoti pinigus ar net susidurti su kalendorinėmis datomis.
Šiuolaikinė psichoterapija taiko įvairius metodus, kad palengvintų tokią būseną. Kartais padeda nuoseklus desensibilizacijos procesas, kuriame žmogus pamažu susipažįsta su skaičių sekomis, atlieka paprastas užduotis, prižiūrimas specialisto. Jeigu baimė susijusi su prietarais, psichologai siūlo kognityvinės elgesio terapijos būdus, kurie padeda suprasti neracionalius įsitikinimus. Emocinės paramos technikos, pavyzdžiui, meditacija ar kvėpavimo pratimai, leidžia palaipsniui sumažinti bendrą streso lygį. Tie, kurie kenčia lengvesnę numerofobijos ar aritmofobijos formą, gali praktikuoti saviugdą, stengdamiesi atskirti realius sunkumus nuo nepagrįsto nerimo.
Viena iš skiriamųjų šių baimių ypatybių – stiprus polinkis vengti skaičiavimo užduočių arba net eiti į konfliktą su kitais, kai tenka dalintis finansiniais reikalais ar bendrais projektais. Tai daro įtaką kasdieniam gyvenimui, karjerai, net socialiniams santykiams. Specialistai ragina neignoruoti problemos, nes neapdorota fobija gali peraugti į platesnį nerimo sutrikimą. Nors kartais atrodo, kad sunki matematika arba kultūriniai prietarai yra savaime suprantamos priežastys, iš tiesų giliau slypi asmeniniai išgyvenimai ir savigarbos klausimai.
Vis daugiau žmonių kreipiasi į virtualius mokymosi įrankius, kurie padeda pažinti skaičių prasmę be gėdos jausmo. Tai gali būti interaktyvūs žaidimai ar mokomieji vaizdo įrašai, padedantys atrasti palankų būdą iš naujo susidraugauti su skaičiais. Kartais tai siejama su smalsumu, nes suvokiama, jog matematika ir skaičiavimas nėra tik sausos formulės. Nauja požiūrio kryptis rodo, kad asmuo gali praplėsti savo galimybes, kai atsikrato neigiamų asociacijų ir pamato skaičius kaip įrankius, o ne baimę keliančius simbolius. Kiekviena pažanga gali tapti reikšmingu žingsniu, vaduojančiu iš nerimo ir padedančiu drąsiau žengti į įvairias gyvenimo sritis.