Kali Yuga laikoma paskutine iš keturių kosminių epochų, aprašomų senose hinduizmo tradicijose. Pavadinimas kildinamas iš sanskrito kalbos, kur žodis “kali” reiškia ginčą ar tamsą, o “yuga” nusako ilgą laiko ciklą. Manoma, kad dabartiniame tarpsnyje žmonių elgesys tampa savanaudiškas, smunka moralinės vertybės, mažėja tikėjimo galia, o dvasinė praktika netenka pirminio spindesio. Senovės tekstuose, vadinamuose Puranomis, atskleidžiama, kad blogio ir sumaišties augimas čia pasiekia viršūnę.
Kai kuriems mokslininkams atrodo, kad toks aiškinimas gimė kaip simbolinis vaizdinys, siekiantis atspindėti moralines ir dvasines žmonijos tendencijas. Nors beveik neįmanoma tiksliai nustatyti pradinės ribos, tradicijų atstovai linkę teigti, kad žmonija egzistuoja būtent tokio ciklo laikotarpiu. Remiamasi skaičiavimais, kurie nurodo keturis kosminius ciklus: Satya (aukščiausio teisingumo amžius), Treta, Dwapara, o galiausiai – Kali. Pagal vediškas schemas, kiekvienas turi savus bruožus ir užduotis žmonijai.
Remiantis populiariomis interpretacijomis, žmonijos gyvenimas Kali Yugoje pasižymi savanaudiškumu, godumu ir nuolatine konkurencija. Kalbama, kad tiesa praranda tvirtus pamatus, o religija, mokslas bei moralė persipina, kartais aptemdydami aiškų supratimą apie pareigą. Apie tai užsimenama Bhagavata Puranoje, taip pat kituose raštuose, kuriuose pateikiami perspėjimai dėl galinčių kilti iššūkių. Daug istorijų apie dvasinę degradaciją apima ne tik žmonių visuomenę, bet ir gamtos disbalansą, stiprėjančius konfliktus, augančią taršą, gamtinius kataklizmus.
Kai kurie filosofai siūlo matyti Kali Yuga kaip priminimą apie dvasines vertybes ir būdus, kurie gali palaikyti harmoningą ryšį su pasauliu. Net ir tvyrant tamsai, egzistuoja įsitikinimas, kad vidinė šviesa neužgęsta. Ritualai, meditacija, asmeninis tobulėjimas, meilė bei atjauta kitiems dažnai minimi kaip priemonės, vedančios link didesnio sąmoningumo. Dvasinė bendruomenė kartais įvardija, jog nepaisant sudėtingų aplinkybių, įmanoma sparčiai žengti dvasinio augimo keliu.
Nors Kali Yuga neturi plačiai paplitusio lotyniško ar graikiško ekvivalento, dažniausiai vartojama tiesioginė transliteracija iš sanskrito. Pasak lingvistikos tyrėjų, “kali” susijęs su nesantaika, o “yuga” – su epochiniu laikotarpiu. Kai kurios vediškos tradicijos pabrėžia, kad net būnant gana niūrioje eroje, visi turime galimybę rasti tinkamą kelią per nuoširdų dvasingumą. Daugelis rašytinių šaltinių nurodo, jog pats sunkiausias etapas gali tapti postūmiu atrasti tikrąją gyvenimo prasmę ir patirti dvasinį atgimimą, nes net menkiausias gėrio daigas geba įveikti bet kokią sumaištį.
Vieni tyrinėtojai kalba, kad laikas, priskiriamas Kali Yugai, gali būti vertinamas ir kaip savotiškas katalizatorius platesniems pokyčiams. Dėl naujų technologijų ir globalių mainų dabar pasiekta galimybė dalintis senoviniais mokymais, kurie anksčiau buvo prieinami tik uždarose erdvėse. Tokia sklaida padeda geriau pažinti žmonijos paveldą, kuris atveria kelią naujam dvasinės patirties lygmeniui, nepriklausomai nuo socialinės ar kultūrinės aplinkos. Žvelgiant į pasaulio ateitį, pastebima, kad egzistuoja vis stipresnis poreikis balansuoti tarp materialaus klestėjimo ir dvasinio suvokimo. Toks suderinimas, nepaisant niūrių pranašysčių, gali tapti vartais į harmoningesnę būtį.