Badas yra Dievo bausmė

Badas yra Dievo bausmė, minima Biblijoje, tačiau tuo pat metu jis taip pat simbolizuoja Dievo gailestingumą ir gebėjimą žmones išgelbėti, kai jie atgailauja ir grįžta prie Jo. Biblijoje badą dažnai randame kaip ženklą, kad žmonės nusigręžė nuo Dievo, tačiau jis taip pat veikia kaip pamoka, kviečianti juos grįžti prie tikėjimo. Badas Biblijoje dažnai naudojamas kaip metafora dvasiniam išsekimui ar trūkumui, kai žmonės nutolsta nuo Dievo žodžio.

Vienas pirmųjų biblinio bado pavyzdžių yra Pradžios knygoje, kai Jozapas Egipte išaiškino faraono sapną apie septynis gausaus derliaus ir septynis bado metus. Dievas siuntė šį sapną kaip perspėjimą, kad faraonas galėtų pasiruošti. „Tada Jozapas tarė faraonui: ‘Sapnas faraonui yra vienas ir tas pats: Dievas parodė faraonui, ką Jis ruošiasi padaryti. Septynios gerosios karvės yra septyni metai, ir septynios gerosios varpos yra septyni metai – tai tas pats sapnas. Septynios liesos ir negeros karvės, iškilusios po jų, ir septynios tuščios, vėjo nudžiovintos varpos yra septyni bado metai‘“ (Pr 41, 25–27). Jozapas, Dievo įkvėptas, paruošė Egiptą būsimam badui, sukaupdamas grūdus per gausius metus, kad per bado metus Egiptas išgyventų. Jozapo išmintis ne tik išgelbėjo Egiptą, bet ir jo šeimą, kai jo broliai atvyko ieškoti maisto, taip atverdamas kelią šeimos susitaikymui.

Badas Biblijoje taip pat dažnai siejamas su Dievo bausme už žmonių nuodėmes. Pakartoto Įstatymo knygoje Dievas įspėja Izraelį apie pasekmes, jei jie neatliks Jo įsakymų. „Jeigu neišklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi visų jo įsakymų ir įstatų, kuriuos tau šiandien duodu, tada visos šios prakeiksmės tave užklups ir pasivys… Viešpats padarys dangų virš tavo galvos varį, o žemę po tavo kojomis geležį. Viešpats siųs tau lietaus vietoj dulkes ir pelenus, kol būsi sunaikintas“ (Įst 28, 15, 23-24). Šiose eilutėse matome, kaip Dievas badas tampa bausme už žmonių neištikimybę.

Dar viena svarbi bado istorija Biblijoje yra pranašo Elijo laikais. 1 Karalių knygoje pasakojama, kaip Elijas, Dievo įkvėptas, paskelbė, kad Izraelyje nebus lietaus kelerius metus, dėl ko kilo badas. „Elijas, Tisbitas iš Gileado, sakė Ahabui: ‘Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuriam tarnauju, šiomis ateinančiomis metais nei rasa, nei lietus nekris, nebent aš tarsiu žodį‘“ (1 Kar 17, 1). Badas Izraelyje buvo Dievo bausmė už karaliaus Ahabo ir jo žmonos Jezabelės nusigręžimą nuo Viešpaties ir jų įsipareigojimą stabmeldystei.

Vis dėlto Dievas per šią badmečio istoriją parodė savo gailestingumą. Jis ne tik apsaugojo Eliją, siųsdamas jam varnas su maistu, bet ir parūpino išsigelbėjimą našlei ir jos sūnui, kurie priėmė Eliją į savo namus. „Bet Elijas tarė jai: ‘Nebijok! Eik ir daryk, kaip sakei, tačiau pirma man iš to iškepk mažą duonos paplotį ir atnešk man, o paskui pasirūpink savimi ir savo sūnumi. Nes taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Miltų indas neištuštės ir aliejaus ąsotis neišseks iki tos dienos, kai Viešpats duos lietaus žemei‘“ (1 Kar 17, 13–14). Per šią stebuklingą Dievo malonę, našlė ir jos sūnus buvo išgelbėti nuo bado, o tai rodo Dievo galimybę aprūpinti savo ištikimuosius net sunkiausiomis sąlygomis.

Jėzus Naujajame Testamente taip pat mini badą, tačiau dažnai naudoja jį kaip dvasinio trūkumo simbolį. Jis sakė: „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti“ (Mt 5, 6). Šioje eilutėje Jėzus kalba apie žmonių dvasinį alkį – norą teisumo ir Dievo artumo. Tiems, kurie trokšta Dievo, Jis pažada dvasinį pasitenkinimą.

Dar vienas pavyzdys apie badą randamas Apreiškime Jonui, kur vienas iš keturių raitelių simbolizuoja badą. „Ir aš pamačiau: štai juodas žirgas, o raitelis laikė svarstykles rankoje. Ir aš girdėjau balsą tarp keturių būtybių sakantį: ‘Kviečių saikas už denarą, miežių trys saikai už denarą, bet aliejaus ir vyno neliesk‘“ (Apr 6, 5–6). Šis raitelis simbolizuoja būsimą pasaulio badą, kuris ateis kaip viena iš pasaulio pabaigos ženklų.

Badas ne tik pasakoja apie fizinį maisto trūkumą, bet ir yra dvasinis simbolis. Dievas dažnai naudoja badą kaip būdą pritraukti žmones atgal prie savęs, parodant jų priklausomybę nuo Jo ir ragindamas juos atgailauti. Bet net ir bado laikais Dievas rodo savo gailestingumą, aprūpindamas ištikimuosius.