Derliaus tema Biblijoje yra dažnai naudojama kaip simbolis Dievo palaimos, dosnumo ir dvasinio augimo. Biblijoje derlius ne tik tiesiogiai siejamas su žemės ūkio gėrybėmis, bet ir vaizduojamas kaip žmonių santykis su Dievu – Dievo palaiminimai atspindi vaisingumą, o neištikimybė Dievui dažnai atveda į nederlių ir badą. Derliaus temą galime sutikti įvairiose Biblijos istorijose, pradedant Senajame Testamente ir tęsiant Naujajame Testamente, kur Jėzus dažnai naudoja derlių kaip palyginimą dvasiniam gyvenimui apibūdinti.
Vienas iš svarbių derliaus aspektų yra Dievo pažadas suteikti gausų derlių tiems, kurie Juo pasitiki ir paklūsta Jo įsakymams. Kunigų knygoje randame pažadą, susijusį su dievobaimingumu: „Jei jūs elgsitės pagal mano įsakymus, duosiu jums lietaus laiku; žemė duos savo vaisių, medžiai duos savo derlių. Jūsų kūlimo metas tęsis iki vynuogių skynimo, o vynuogių skynimas tęsis iki sėjos meto; valgysite sočiai savo duonos ir gyvensite saugiai savo krašte“ (Kun 26, 3–5). Šioje eilutėje matome tiesioginį ryšį tarp paklusnumo Dievui ir gausaus derliaus.
Tačiau Biblijoje taip pat randame perspėjimus apie nederlių ir badą, kai žmonės nusigręžia nuo Dievo. Pakartoto Įstatymo knygoje sakoma: „Viešpats uždarys dangų virš tavęs kaip geležies dangą, ir žemė po tavo kojomis bus kaip varis. Užuot siuntęs į tavo kraštą lietaus, Viešpats siųs tau smėlį ir dulkes; jos kris ant tavęs iš dangaus, kol būsi sunaikintas“ (Įst 28, 23–24). Čia Dievas aiškiai pasako, kad neištikimybė ir maištas prieš Jį atves į nederlių, badą ir sunaikinimą.
Jozapo istorija Pradžios knygoje
Jozapas, Dievo padedamas, sugebėjo interpretuoti faraono sapną apie septynis gausaus derliaus metus ir septynis bado metus. „Tada Jozapas tarė faraonui: ‘Sapnas faraonui yra vienas ir tas pats: Dievas parodė faraonui, ką Jis ruošiasi padaryti. Septynios gerosios karvės yra septyni metai, ir septynios gerosios varpos yra septyni metai – tai tas pats sapnas. Septynios liesos ir negeros karvės, iškilusios po jų, ir septynios tuščios, vėjo nudžiovintos varpos yra septyni bado metai. Tai, ką pasakiau faraonui, Dievas ruošiasi įvykdyti‘“ (Pr 41, 25–28). Jozapo patarimu, Egiptas pasiruošė ateinančiam badui, surinkdamas derlių gausiais metais, kad galėtų išgyventi nepriteklių. Istorija parodo, kaip Dievas naudoja derlių ne tik fiziniam žmonių išgyvenimui, bet ir kaip dvasinį ženklą – Jis valdo gamtą ir žmonių likimus, ir Jozapo tikėjimas Dievu buvo raktas į Egipto išgelbėjimą.
Naujajame Testamente Jėzus dažnai naudojo derliaus metaforas apibūdindamas dvasinį augimą ir Dievo karalystę. Vienas iš geriausiai žinomų palyginimų yra apie sėjėją, kuris išbarsto sėklas, kurios nukrenta ant skirtingos dirvos. „Jis sakė jiems šį palyginimą: ‘Sėjėjas išėjo sėti savo sėklos. Sėkloms krintant, vienos pakliuvo palei kelią ir buvo sumintos, ir padangių sparnuočiai jas sulesė. Kitos nukrito ant uolos ir, sudygusios, sudžiūvo, nes neturėjo drėgmės. Dar kitos nukrito tarp erškėčių, ir erškėčiai kartu augdami jas užgožė. O dar kitos nukrito į gerą žemę, sudygo ir davė šimtą kartų didesnį derlių’“ (Lk 8, 5–8). Šis palyginimas simbolizuoja Dievo žodžio sėją, kurio vaisingumas priklauso nuo žmonių širdžių pasirengimo priimti šį žodį.
Jėzus dažnai kalba apie derlių kaip dvasinio darbo vaisius. Jis moko, kad dvasinis derlius gali būti gausus, jei žmonės įgyvendina Dievo valią. „Derlius tikrai didelis, bet darbininkų maža. Todėl melskite derliaus Šeimininką, kad siųstų darbininkų į savo derlių“ (Mt 9, 37–38). Ši eilutė skatina dvasinius lyderius ir sekėjus skelbti Evangeliją ir taip „nuimti“ dvasinį derlių, vedant žmones į tikėjimą.
Biblijoje derlius yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis simbolis. Dievas yra „derliaus Šeimininkas“, kuris dovanoja savo palaimą tiems, kurie Jį garbina, ir baudžia neištikimuosius nederliumi. Be to, Biblijos istorijos, tokios kaip Jozapo pasakojimas ar Jėzaus palyginimai, rodo, kad dvasinis derlius yra dar svarbesnis už fizinį – jis reiškia tikėjimo ir Dievo karalystės plėtrą pasaulyje.