Frėja yra viena iš svarbiausių ir žinomiausių dievybių skandinavų mitologijoje. Ji yra meilės, seksualumo, vaisingumo, karo ir magijos deivė, valdanti įvairias gyvenimo sritis, kurios buvo esminės senovės skandinavų visuomenėje. Jos įvaizdis yra itin daugialypis, apjungiantis tiek švelnias, tiek stiprias savybes, kas daro ją universalia figūra, gerbiama ir garbinama daugybės žmonių.
Frėja priklauso Vanir dievų grupei, kurie dažnai siejami su žemės, derlingumo ir gamtos jėgomis. Tačiau vėliau, po karo su Aesir dievais, ji tampa viena iš Aesir dievų ir gyvena su jais Asgarde. Frėja simbolizuoja ne tik romantinę ir seksualinę meilę, bet ir vaisingumą, gimimą bei motinystę, todėl ji buvo ypač svarbi moterims ir šeimoms. Daugelis žmonių meldėsi Frėjai dėl vaisingumo, derliaus gausos ir šeimos klestėjimo.
Vienas iš labiausiai žinomų Frėjos atributų yra jos grožis ir patrauklumas. Skandinavų mitai dažnai vaizduoja ją kaip nuostabiai gražią moterį, kurios išvaizda pritraukia dievų, gigantų ir mirtingųjų dėmesį. Jos grožis yra ne tik estetinė savybė, bet ir simbolinis gyvenimo bei vaisingumo atspindys. Mitologijoje Frėja yra siejama su Brisingamen karoliu, kuris buvo toks vertingas, kad ji turėjo sumokėti didelę kainą už jį, o karolis simbolizuoja moterišką galią ir grožį.
Frėja taip pat yra glaudžiai susijusi su magija, ypač su seidr – skandinaviška magijos forma, kuri leido manipuliuoti likimu ir matyti ateitį. Ji yra viena iš pagrindinių šios magijos formos mokytojų ir praktikų, o mituose dažnai minima, kad ji išmokė Odiną seidr meno. Šis ryšys su magija pabrėžia jos mistišką ir paslaptingą prigimtį. Frėja, kaip magijos deivė, buvo vertinama ne tik dėl savo galios, bet ir dėl savo gebėjimo daryti įtaką pasauliui ir likimui.
Nors Frėja dažniausiai yra siejama su meilės ir vaisingumo sritimis, jos dvilypumas apima ir karo aspektus. Ji dalijasi kovos lauką su Odin, galingiausiu karo dievu, kuris renka karius į Valhalą. Frėja renkasi pusę žuvusiųjų karių į savo salę, vadinamą Folkvangr, o likusieji eina į Odin salę Valhalą. Tai daro Frėją svarbia figūra ne tik taikos, bet ir karo metu, nes ji lydi karius ir sprendžia jų likimą po mirties.
Frėja taip pat yra kelionių dievė, ir ji turėjo ypatingą vežimą, traukiamą dviejų kačių. Šios katės tapo vienu iš jos simbolių, o jos vaizduojamos tiek mituose, tiek įvairiuose meno kūriniuose. Be to, Frėja yra siejama su auksu ir brangakmeniais, dažnai minima kaip „ašarų auksą verkianti deivė“, nes jos ašaros, gedint prarasto vyro Odro, buvo auksinės spalvos.
Frėjos figūra buvo labai svarbi ne tik religiniame, bet ir kultūriniame kontekste. Ji buvo deivė, kuri įkūnijo moters stiprybę, aistrą ir gebėjimą veikti įvairiose srityse. Jos universali galia leido jai būti gerbiama tiek moterų, tiek vyrų, o jos garbinimo kultas buvo plačiai paplitęs visoje Skandinavijoje. Frėja atspindi senovės skandinavų pasaulio sudėtingumą ir jo ryšį su gamta, magija ir likimu.