Religijos skeptikų ir tikinčiųjų nesutarimai dažnai kyla dėl fundamentalių požiūrio skirtumų į pasaulį, dieviškumą ir tikėjimą. Čia pateikiu 10 pagrindinių klausimų, kuriuos skeptikai dažnai užduoda tikintiesiems, kartu su tikinčiųjų atsakymais, remiantis religine tradicija ir filosofija.
10 pagrindinių skeptikų klausimų:
- Kodėl Dievas leidžia egzistuoti kančioms ir blogiui pasaulyje, jei jis yra visagalis ir geras?
- Kaip galima tikėti stebuklais, kai mokslas paaiškina pasaulį per natūralius dėsnius?
- Kodėl yra tiek daug religijų, kurios teigia turinčios tiesą?
- Jei Dievas egzistuoja, kodėl jo egzistavimas nėra akivaizdus? Kodėl nėra aiškių įrodymų?
- Kaip galima pasitikėti šventaisiais raštais, jei jie parašyti žmonių, kurie gali klysti?
- Kodėl Biblijoje yra daug prieštaravimų ir moralinių normų, kurios šiandien atrodo pasenusios ar net amoralios?
- Jei Dievas egzistuoja, kodėl tiek daug mokslininkų ir išsilavinusių žmonių yra ateistai?
- Kaip tikintieji aiškina senovines kultūras ir jų dievus, kurie šiandien laikomi mitais? Ar jūsų dievybėms negresia tapti mitais?
- Kodėl religija dažnai buvo naudojama pateisinti karus, priespaudą ir netoleranciją?
- Kaip tikintieji paaiškina evoliucijos teoriją, kuri atrodo prieštaraujanti Biblijos kūrimo istorijai?
10 tikinčiųjų atsakymų:
Kančios ir blogio problema:
- Dievas leidžia laisvą valią, ir tai apima galimybę rinktis blogį. Žmogaus patirtos kančios dažnai tampa galimybe augti dvasioje ir atrasti prasmę per sunkumus. Blogis egzistuoja ne kaip Dievo noras, bet kaip žmonių pasirinkimų pasekmė. Taip pat, kai kurie dalykai gali atrodyti blogi mums, bet turi dievišką planą, kurio mes nesuprantame.
Stebuklai ir mokslas:
- Stebuklai nėra mokslinių dėsnių pažeidimai, bet veikiau Dievo įsikišimai, kurie pranoksta mūsų supratimą. Stebuklai yra ypatingi įvykiai, kurie negali būti paaiškinti natūraliais dėsningumais, ir tai Dievo būdas parodyti savo buvimą.
Daugybė religijų:
- Daugelis religijų gali turėti skirtingas formas ir tradicijas, tačiau dieviškos tiesos ir dvasinio troškimo šerdis yra universali. Religinė įvairovė gali būti suprasta kaip žmonijos ieškojimų Dievo įvairovė.
Dievo egzistavimo neakivaizdumas:
- Dievas nori, kad tikėjimas būtų pasirinkimas, o ne prievarta. Tikėjimas grindžiamas laisve rinktis ir įžvelgti Dievo buvimą per asmenines patirtis, gamtą ir dvasinius ieškojimus. Tikėjimas nėra privalomas, bet duodamas kaip malonė.
Šventųjų raštų patikimumas:
- Nors šventieji raštai buvo užrašyti žmonių rankomis, tikintieji mano, kad Dievas įkvėpė jų turinį. Šventieji raštai laikomi dieviško mokymo perteikimu, kuris perėmė amžių išmintį ir tikėjimo patirtį. Juos reikia skaityti ne tik pažodžiui, bet ir dvasine prasme.
Biblijos prieštaravimai ir moralinės normos:
- Tikinčiuosius Biblijos normos gali atrodyti besikeičiančios pagal epochas, bet pagrindinis Dievo tikslas yra ne moralės detalės, o meilės, teisingumo ir atleidimo pranešimas. Kai kurios normos skirtos specifiniams laikams ir žmonėms, tačiau amžinos dvasinės tiesos išlieka.
Mokslininkai ir ateizmas:
- Mokslas ir religija nėra priešingi vienas kitam. Daugelis mokslininkų tiki Dievu, o mokslas aiškina, kaip veikia pasaulis, bet ne kodėl jis egzistuoja. Tikėjimas atsako į klausimus apie prasmę ir tikslą, kurių mokslas negali aptarti.
Senovinės kultūros ir jų dievai:
- Skirtingos kultūros ieškojo atsakymų į gyvenimo klausimus, tačiau tikintieji teigia, kad jų religija yra grindžiama dieviška tiesa, kuri išlieka per amžius. Mitologijos gali būti nesusijusios su dievišku apreiškimu taip, kaip tai apibrėžia didžiosios religijos.
Religijos ir karai:
- Religija pati savaime netoleruoja priespaudos ir smurto, tačiau žmonės kartais iškraipo tikėjimo žinią siekdami savo tikslų. Tikrasis tikėjimas skatina taiką, meilę ir teisingumą. Netinkamas religijos naudojimas istorijoje yra žmogaus, o ne dieviškumo klaida.
Evoliucija ir kūrimo istorija:
- Daugelis tikinčiųjų sutinka, kad evoliucijos teorija gali paaiškinti fizinius kūno pokyčius, tačiau tai neneigia dieviško kūrimo principo. Kūrimo istorija Biblijoje yra labiau simbolinė ir teologinė, perteikianti Dievo kūrybinį veiksmą, o ne mokslinę detalę.
Atsakymai atspindi įvairias tikinčiųjų perspektyvas, kurios gali skirtis tarp skirtingų religijų ir konfesijų, tačiau pagrindinė idėja yra tai, kad tikėjimas ir mokslas dažnai eina kartu, nesiekdami paneigti vienas kitą.