Devyni Satanistų Nuostatai (Nine Satanic Statements) yra centriniai filosofiniai teiginiai, apibrėžiantys pagrindinius satanizmo principus, kaip juos išdėstė Antonas LaVey „Satanistų Biblijoje“. Šie nuostatai pabrėžia individualizmą, materializmą, hedonizmą ir žmogaus natūralios prigimties priėmimą. Jie skirti vadovautis satanistų pasaulėžiūra ir veiksmų principais.
- Šėtonas skatina malonumą, o ne susilaikymą.
Satanizmas pritaria tam, kad žmogus turėtų siekti džiaugsmo ir malonumų gyvenime, vietoj griežto susilaikymo ir asketizmo, kaip kai kurios religinės tradicijos skatina. LaVey šią nuostatą naudoja kaip priešingybę religiniam asketizmui, kur akcentuojamas malonumų slopinimas. - Šėtonas skatina gyvybės energiją, o ne dvasines iliuzijas.
Čia pabrėžiama gyvenimo realybė ir fizinis pasaulis. Satanizmas skatina dėmesį sutelkti į žemiškas vertybes, neapsiriboti iliuzinėmis dvasinėmis idėjomis, kurios gali būti nenaudingos praktiniame gyvenime. - Šėtonas skatina neatpažintas išminties tiesas, o ne veidmainystę.
Ši nuostata kritikuoja moralinę veidmainystę, ypač tai, kas kartais pasitaiko religijose. Satanizmas skatina būti tiesiu ir sąžiningu dėl savo norų ir motyvų. - Šėtonas yra malonus tiems, kurie to nusipelno, o ne myli priešus be išimties.
Šis principas pabrėžia „akis už akį“ filosofiją. Satanistai tiki, kad neturėtume rodyti meilės ar atlaidumo tiems, kurie elgiasi su mumis blogai, o nusipelno pagarbos ir meilės tik tie, kurie jos verti. - Šėtonas skatina atsakomybę tiems, kurie atsakingi, o ne rūpestį veltėdžiais.
Ši nuostata pabrėžia savarankiškumą ir atsakomybę už savo veiksmus. Satanizmas palaiko idėją, kad kiekvienas turi atsakyti už save ir būti atsakingas už savo gyvenimą. - Šėtonas skatina kerštą, o ne kitos pusės atsukimą.
Satanizmas nepritaria krikščioniškam atlaidumo ir nuolankumo principui. Vietoje to, skatinamas kerštas prieš tuos, kurie padarė skriaudą, kaip teisingumo forma. - Šėtonas skatina žmogaus kaip paprasto gyvūno pripažinimą, kuris kartais yra geresnis, bet dažniau blogesnis už gyvūnus, dėl savo „dievybės“ įžvalgumo.
Ši nuostata pabrėžia, kad žmonės yra natūralios pasaulio dalys ir nėra išskirtinai šventi, kaip kai kurios religijos teigia. Satanizmas pripažįsta žmogaus gyvulišką prigimtį. - Šėtonas yra visi taip vadinami nuodėmių šaltiniai, nes jie veda prie fizinio, protinio ar emocinio pasitenkinimo.
Nuodėmės satanistų akimis nėra blogos. Jos yra natūralios žmogaus norų ir gyvenimo dalys, skatinančios pasitenkinimą, jei jų siekiama atsakingai. - Šėtonas yra geriausias draugas, kurį kada nors turėjo bažnyčia, nes jis padėjo ją išlaikyti versle visus šiuos metus.
Ši nuostata kritikuoja tradicines religijas, ypač krikščionybę, tvirtindama, kad baimė dėl velnio ir pragaro padėjo išlaikyti bažnyčios galią ir įtaką per šimtmečius. Kas naudoja ir kam tai skirta?
Šie nuostatai naudojami daugiausia LaVeyano satanistų – tų, kurie laikosi Antono LaVey mokymo, įkūnyto jo įkurtoje Šėtono bažnyčioje (The Church of Satan). Tai yra žmonės, kurie tiki individualizmu, asmeniniu tobulėjimu ir netradicinėmis vertybėmis, o ne tikėjimu antgamtinėmis jėgomis ar demonų garbinimu. Satanistai dažnai šiuos nuostatus naudoja kaip savo gyvenimo ir pasaulėžiūros pagrindą.
Citata iš “Satanistų Biblijos” apie pirmąjį nuostatą:
“Satan represents indulgence instead of abstinence!” – Šis teiginys pabrėžia satanizmo akcentą malonumams ir džiaugsmams, priešingai daugeliui religinių tradicijų, kurios akcentuoja asketizmą.