„Šėtono Biblija“ (The Satanic Bible), kurią 1969 m. parašė Antonas Szandoras LaVey, yra pagrindinis satanizmo filosofijos tekstas ir Šėtono bažnyčios pagrindinis šaltinis. Ji nėra tokia biblija, kokią mes įprastai siejame su religija, nes ji nesistengia garbinti Šėtono kaip antgamtinės būtybės. Vietoj to, „Šėtono Biblija“ pateikia satanistinius principus, kurie skatina individualizmą, asmeninę laisvę, hedonizmą ir kritikuoja tradicines religines normas. Ši knyga laikoma viena iš labiausiai prieinamų ir populiariausių satanistinių tekstų pasaulyje.
„Šėtono Biblija“ susideda iš keturių pagrindinių dalių:
- Šėtono Knyga (The Book of Satan): Šioje dalyje LaVey paneigia tradicinę krikščioniškąją moralę ir religiją, skelbia laisvės bei maišto principus.
- Liuciferio Knyga (The Book of Lucifer): Tai filosofinė dalis, kurioje pateikiami satanizmo pagrindai, įskaitant individualizmą, hedonizmą ir žmogaus prigimties priėmimą.
- Belialio Knyga (The Book of Belial): Joje nagrinėjami ritualai, magija ir kaip jie naudojami siekiant asmeninių tikslų.
- Leviatano Knyga (The Book of Leviathan): Tai ritualiniai tekstai, įskaitant užkeikimus ir incantacijas.
LaVey išreiškė satanizmo filosofiją dešimčia satanistinių taisyklių ir devyniais satanistų nuostatais, kurie daugiausia skirti skatinti laisvą mąstymą ir kritikuoti religines normas.
Dešimt satanistinių taisyklių:
- Nesikišk į kitų reikalus, jei to nepaprašo.
- Netalpink savęs tarp kitų rūpesčių, nebent esi pasirengęs padėti.
- Jei esi svečias kažkieno namuose, elgdamasis su šeimininku nerodyk nepagarbos.
- Jei svečias tavo namuose tave erzina, su juo elgkis žiauriai ir be gailesčio.
- Nespausk seksualinių pažinčių, nebent gausi norimą signalą.
- Neimk to, kas tau nepriklauso, nebent tai sunki našta ir tau reikia.
- Pripažink magijos galią, jei sėkmingai ją panaudojai. Jei neigi magijos galią, prarandi viską, ką esi pasiekęs.
- Neskųskis dėl to, kas tau nepatinka, jei pats dėl to nieko nedarai.
- Nežalok mažų vaikų.
- Nežudyk gyvūnų, nebent esi užpultas ar tau reikia maisto.
Devyni satanistų nuostatai:
- Šėtonas reiškia paklusimą, o ne atgailą.
- Šėtonas reiškia gyvybę, o ne dvasinį sapnų pasaulį.
- Šėtonas reiškia nesuterštą išmintį, o ne veidmainišką apgavystę.
- Šėtonas reiškia gerumą tiems, kurie to nusipelno, o ne meilę visiems.
- Šėtonas reiškia kerštą, o ne kito skruosto atsukimą.
- Šėtonas reiškia atsakomybę atsakingiems, o ne rūpinimąsi parazitais.
- Šėtonas reiškia žmogų kaip gyvulį, kartais geresnį, dažnai blogesnį nei tie, kurie vaikšto keturiomis, kurie dėl savo „dievybiškumo“ tapo labiau sugadinti nei kiti gyvūnai.
- Šėtonas reiškia visas vadinamąsias „nuodėmes“, nes jos veda į fizinį, protinį ar emocinį pasitenkinimą.
- Šėtonas buvo geriausias draugas, kurį kada nors turėjo Bažnyčia, nes jis ją palaikė versle daugelį metų.
Citatos iš „Šėtono Biblijos“:
- Apie malonumą ir nuodėmes:
„Šėtonas skelbia, kad visos vadinamosios „nuodėmės“ veda į fizinį, protinį ar emocinį pasitenkinimą. Kodėl turėtumėme vengti ar baimintis „nuodėmės“, jei tai veda į mūsų malonumą?“
(Šėtono Biblija, Liuciferio Knyga) - Apie individualizmą ir atsakomybę:
„Satanistai tiki, kad žmogus yra atsakingas už savo veiksmus. Tu esi savo paties dievas, todėl turi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.“
(Šėtono Biblija, Liuciferio Knyga) - Apie krikščionišką moralę:
„Kristus mokė mylėti priešus ir atleisti juos, tačiau satanistas pripažįsta natūralų keršto instinktą. Jei kas tave skriaudžia, keršyk.“
(Šėtono Biblija, Šėtono Knyga) - Apie gailestingumą:
„Gerbk tuos, kurie gerbia tave. Bet niekada nešvaistyk savo gailestingumo tiems, kurie tavęs nevertina.“
(Šėtono Biblija, Liuciferio Knyga)
„Šėtono Biblijoje“ taip pat pateikiami ritualai, kuriais satanistai naudojasi siekdami įgyvendinti savo norus. LaVey satanizme magija skirstoma į du tipus:
- „Juodoji magija“ – tai kerai ir ritualai, naudojami kenkimui ar kerštui.
- „Baltoji magija“ – tai magija, skirta padėti sau ar kitiems pasiekti teigiamų rezultatų.
Vienas iš ritualų, aprašytų „Leviatano Knygoje“, yra „Destrukcijos ritualas“, kuris naudojamas kerštui tam, kuris padarė skriaudą. Tai simboliškai apima užkeikimų skelbimą ir asmens, prieš kurį nukreiptas ritualas, atstovavimą lėlės pagalba.
Antonas LaVey satanizme daugiausia dėmesio skiria asmens laisvei ir individualumui. Jis skatina žmones gyventi pagal savo pačių taisykles, patenkinti savo poreikius ir jausti malonumą. „Šėtono Biblija“ yra radikaliai priešinga tradiciniam krikščionybės supratimui apie moralę ir dievą.
LaVey mokė, kad tradicinės religijos atima iš žmonių jų prigimtines aistras ir troškimus, tuo tarpu satanizmas suteikia laisvę išreikšti savo tikrąjį „aš“ ir nepriklausyti nuo moralinių normų.
Čia galite atsisiųsti Šėtono bibliją anglų kalba (Book of Satan). Skirta mokymosi ir teologijos tyrimų tikslais.
Ištraukos iš knygos:
- Šioje plieninėje ir akmeninėje dykumoje keliu savo balsą, kad jūs išgirstumėte. Į rytus ir į vakarus aš kviečiu. Į šiaurę ir į pietus rodau ženklą, skelbiantį: Mirtis silpnam, turtas stipriajam!
- Atverkite savo akis, kad galėtumėte matyti, o vyrai, kurių protai yra supeliję, ir klausykite manęs, jūs pasimetę milijonai!
- Nes aš stoviu priešais, kad mesti iššūkį pasaulio išminčiai; kad apklausčiau žmogaus ir „Dievo“ „įstatymus“!
- Aš reikalauju logikos jūsų auksinei taisyklei ir klausiu, kodėl ir už ką yra jūsų dešimt įsakymų.
- Prieš nei vieną iš jūsų spausdintų stabų nesilenkiu paklusdamas, o tas, kuris man sako „tu privalai“, yra mano mirtingasis priešas!
- Aš pamirkau savo smilių į jūsų bejėgio bepročio išgelbėtojo vandeningą kraują ir rašau virš jo spygliuotai nubrozdinto kaktos: Tikrasis blogio princas – vergų karalius!
- Jokia sena melagystė man nebus tiesa; joks dusinantis dogmatizmas neužgniauš mano rašiklio!
- Aš atsisakau visų tradicijų, kurios neveda manęs į žemišką sėkmę ir laimę.
- Keliu stipriojo vėliavą į įnirtingą invaziją!
- Žvelgiu į stiklines jūsų baisingo Jehovos akis ir plėšiu jį už barzdos; keliu plačiakotį kirvį ir perskeliu jo kirminų graužiamą kaukolę!
- Sprogdinu iš dvasinės filosofijos išbalintus kapus ir juokiuosi su sarkastišku įniršiu!
- Štai kryžius; ką jis simbolizuoja? Blyškią nekompetenciją, kabantį ant medžio.
- Aš klausiu visko. Stovėdamas prieš pūvančias ir padengtas jūsų išdidžiausių moralės dogmų fasadus, užrašau ant jų liepsnojančio pajuokos raidėmis: Štai ir regėk; visa tai apgaulė!
- Susirinkite aplink mane, o jūs, kurie nebijote mirties, ir žemė bus jūsų, turėti ir valdyti!
- Per ilgai negyva ranka buvo leidžiama sterilizuoti gyvą mintį!
- Per ilgai teisingumas ir neteisingumas, gėris ir blogis buvo iškreipti netikrais pranašais!
- Jokia doktrina neturi būti priimta dėl „dieviškosios“ valdžios. Religijos turi būti kvestionuojamos. Jokia moralės dogma negali būti laikoma savaime suprantama – jokio mato standartas negali būti sudievintas. Moralės kodeksuose nėra nieko iš esmės švento. Kaip ir senoviniai mediniai stabai, jie yra žmogaus rankų darbas, ir ką žmogus padarė, žmogus gali sunaikinti!
- Tas, kuris lėtai tiki viskuo ir bet kuo, turi didelį supratimą, nes tikėjimas vienu klaidingu principu yra viso nemokšiškumo pradžia.
- Kiekvienos naujos epochos pagrindinė pareiga yra iškelti naujus žmones, kad jie nustatytų jos laisves, vestų ją į materialinę sėkmę – sulaužytų surūdijusias užrakintas spynas ir grandines mirusių papročių, kurie visada trukdo sveikam augimui. Teorijos ir idėjos, kurios mūsų protėviams galėjo reikšti gyvybę, viltį ir laisvę, mums gali reikšti sunaikinimą, vergovę ir nešlovę!
- Kadangi aplinkybės keičiasi, joks žmogaus idealas nėra pastovus!
- Todėl, kai melas įkuria sau sostą, jis turi būti užpultas be gailesčio ir be apgailestavimo, nes po nepatogaus melo valdymu niekas negali klestėti.
- Tebūnie senos apgaulės nuverstos, išrautinos, sudegintinos ir sunaikintinos, nes jos kelia grėsmę visam tikram mąstymo ir veiksmų kilnumui!
- Kiekviena tariama „tiesa“, kurią rezultatai įrodo esant tuščia fikcija, turi būti nesivaržant išmesta į išorinę tamsą, tarp negyvų dievų, negyvų imperijų, negyvų filosofijų ir kitų nenaudingų šiukšlių!
- Pavojingiausias iš visų soste įtvirtintų melų yra šventasis, pašventintas, privilegijuotas melas – melas, kurį visi laiko modeline tiesa. Tai yra visų kitų populiarių klaidų ir iliuzijų vaisinga motina. Tai neracionalumo medis su tūkstančiu šaknų. Tai socialinis vėžys!
- Melas, kuris yra žinomas kaip melas, yra pusiau išnaikintas, bet melas, kurį net protingi žmonės priima kaip faktą – melas, kuris buvo įskiepytas mažam vaikui nuo motinos kelių, yra pavojingesnis kovoti nei sėlinanti epidemija!
- Populiarūs melai visada buvo didžiausi asmeninės laisvės priešai. Vienintelis būdas su jais susidoroti: Iškirskite juos iki pat šaknų, kaip vėžį. Išnaikinkite juos su šaknimis ir šakomis. Sunaikinkite juos, arba jie sunaikins mus!
- „Mylėkite vienas kitą“, sakoma, yra aukščiausias įstatymas, bet kokia galia jį tokiu padarė? Koks racionalus autoritetas remia meilės evangeliją? Kodėl neturėčiau nekęsti savo priešų – jei aš juos „myliu“, ar tai nepastato manęs į jų malonę?
- Ar natūralu, kad priešai vieni kitiems daro gera – ir KAS YRA GĖRIS?
- Ar kruvina auka gali „mylėti“ krauju aplaistytus nasrus, kurie ją drasko į gabalus?
- Ar mes visi iš instinkto nesame grobuoniški gyvūnai? Jei žmonės visiškai nustotų medžioti vieni kitus, ar jie galėtų toliau egzistuoti?
- Ar ne „geismas ir kūniškas troškimas“ yra tikresnis terminas apibūdinti „meilei“, kai kalbama apie rūšies išlikimą? Ar ne „meilė“ švelninančiose raštuose tiesiog yra eufemizmas seksualinei veiklai, ar buvo „didysis mokytojas“ eunuchų šlovintojas?
- Mylėkite savo priešus ir darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia ir jus išnaudoja – ar tai nėra žema šuns filosofija, kuris, gavęs spyrį, rieda ant nugaros?
- Nekęskite savo priešų visa širdimi, o jei kas tau suduos per vieną skruostą, SMOGK per kitą!; smogk jam per klubą ir šlaunį, nes savisauga yra aukščiausias įstatymas!
- Tas, kuris atsuka kitą skruostą, yra bailus šuo!
- Atsilygink smūgiu už smūgį, panieka už panieką, pražūtimi už pražūtį – su papildomomis palūkanomis, dosniai pridėtomis prie to! Aki už akį, dantį už dantį, taip keturis kartus, šimtą kartų! Paversk save Baisu savo priešui, ir kai jis eis savo keliu, jis turės daug papildomos išminties, apie kurią galės mąstyti. Taip tu būsi gerbiamas visose gyvenimo srityse, ir tavo dvasia – tavo nemirtinga dvasia – gyvens ne neapčiuopiamame rojuje, bet smegenyse ir raumenyse tų, kurių pagarbą pelnei.
- Palaiminti stiprieji, nes jie paveldės žemę – Prakeikti silpnieji, nes jie paveldės jungą!
- Palaiminti galingieji, nes jie bus gerbiami tarp žmonių – Prakeikti silpnieji, nes jie bus sunaikinti!
- Palaiminti drąsieji, nes jie taps pasaulio valdovais – Prakeikti teisūs nuolankieji, nes jie bus sutrypti po skiltais kanopomis!
- Palaiminti nugalėtojai, nes pergalė yra teisės pagrindas – Prakeikti nugalėtieji, nes jie bus vasalai amžinai!
- Palaiminti geležinės rankos valdovai, nes netinkami pabėgs nuo jų – Prakeikti dvasios vargšai, nes jie bus spjaudomi!
- Palaiminti tie, kurie nebijo mirties, nes jų dienos bus ilgos žemėje – Prakeikti tie, kurie žiūri į turtingesnį gyvenimą anapus kapo, nes jie išnyks gausos viduryje!
- Palaiminti melagingos vilties griovėjai, nes jie yra tikrieji Mesijai – Prakeikti Dievo garbintojai, nes jie bus nukirpti kaip avys!
- Palaiminti drąsieji, nes jie gaus didelių turtų – Prakeikti tikintieji gėriu ir blogiu, nes juos išgąsdins šešėliai!
- Palaiminti tie, kurie tiki tuo, kas jiems geriausia, nes niekada jų protai nebus įbauginti – Prakeikti „Dievo avinėliai“, nes jie bus kraujuoti baltesni už sniegą!
- Palaimintas žmogus, turintis šiek tiek priešų, nes jie pavers jį didvyriu – Prakeiktas tas, kuris daro gera kitiems, kurie į jį žiūri su panieka, nes jis bus niekinamas!
- Palaiminti didžiųjų protų žmonės, nes jie valdys viesulus – Prakeikti tie, kurie melą moko kaip tiesą ir tiesą kaip melą, nes jie yra pasibjaurėjimas!
- Trigubai prakeikti silpnieji, kurių nesaugumas daro juos niekingais, nes jie tarnaus ir kentės!
- Apgaulės angelas įsikūręs „teisiesiems“ sielose – Amžinoji galios per džiaugsmą liepsna gyvena Satanisto kūne!
Romėnų dievas Liuciferis buvo šviesos nešėjas, oro dvasia, nušvitimo įsikūnijimas. Krikščioniškoje mitologijoje jis tapo blogio sinonimu, ko ir buvo galima tikėtis iš religijos, kurios egzistavimą palaiko aptemę apibrėžimai ir netikros vertybės! Atėjo metas atstatyti teisybę. Netikri moralizmai ir okultiniai netikslumai turi būti ištaisyti. Kad ir kokios įdomios jos būtų, dauguma istorijų ir pjesių apie velnio garbinimą turi būti pripažintos pasenusiomis nesąmonėmis, kokios jos ir yra. Yra pasakyta: „tiesa padarys žmones laisvus“. Vien tiesa niekada nieko neišlaisvino. Tik ABEJONĖ suteiks protui išsilaisvinimą. Be nuostabaus abejonių elemento, durys, per kurias eina tiesa, būtų tvirtai uždarytos ir atsparios net tūkstančio Liuciferių stipriausiems beldimams. Kaip suprantama, kad Šventasis Raštas vadina pragarinį monarchą „melų tėvu“ – nuostabus charakterio iškraipymo pavyzdys. Jei reikėtų patikėti šiuo teologiniu kaltinimu, kad velnias atstovauja melui, tuomet tikrai reikėtų pripažinti, kad BŪTENT JIS, O NE DIEVAS, ĮKŪRĖ VISAS DVASINES RELIGIJAS IR PARAŠĖ VISAS ŠVENTĄSIAS BIBLIJAS! Kai viena abejonė seka po kitos, burbulas, augęs iš ilgai kauptų klaidingų įsitikinimų, grasina sprogti. Tiems, kurie jau abejoja tariamomis tiesomis, ši knyga yra apreiškimas. Tada Liuciferis bus pakilęs. Dabar atėjo laikas abejoti! Melų burbulas sprogsta, o jo garsas yra pasaulio riaumojimas!
Teologai sudarė velnių vardų sąrašus savo demonų kataloguose, kaip būtų galima tikėtis, tačiau šis sąrašas pateikia dievų ir deivių vardus bei kilmę, kurie sudaro didelę dalį karališkojo pragaro rūmų gyventojų.
KETURI PRAGARO KARŪNUOTIEJI:
SATANA (ŠĖTONAS) – (hebrajiškai) priešininkas, priešingybė, kaltintojas, ugnies valdovas, pragaras, pietų kryptis.
LIUCIFERIS – (romėniškai) šviesos nešėjas, nušvitimas, oras, ryto žvaigždė, rytai.
BELIALIS – (hebrajiškai) be šeimininko, žemės niekingumas, nepriklausomybė, šiaurė.
LEVIATANAS – (hebrajiškai) gyvatė iš gilumos, jūra, vakarai.
PRAGARO VARDŲ SĄRAŠAS:
- Abadonas – (hebrajiškai) naikintojas.
- Adramelechas – samarietiškas velnias.
- Ahpuchas – majų velnias.
- Ahrimanas – mazdaizmo velnias.
- Amonas – egiptiečių dievas, turintis avino galvą, gyvybės ir reprodukcijos dievas.
- Apolionas – graikų sinonimas velniui, vyriausias blogis.
- Asmodejus – hebrajiškas velnias, susijęs su juslingumu ir prabanga, iš pradžių buvo “teisingumo kūrinys”.
- Astarotė – finikiečių geidulingumo deivė, lygiavertė Babilonijos Ištarei.
- Azazelis – (hebrajiškai) mokė žmones gaminti ginklus, pristatė kosmetiką.
- Baalberitas – kanaaniečių sandoros valdovas, kuris vėliau tapo velniu.
- Balaamas – hebrajų velnias, susijęs su godumu ir godumu.
- Bafometas – Templierių garbinamas kaip simbolinis velnias.
- Bast – egiptiečių malonumų deivė, vaizduojama kaip katė.
- Beelzebubas – (hebrajiškai) Musių valdovas, paimta iš skarabėjaus simbolikos.
- Behemotas – hebrajiškas velnio personifikavimas dramblio pavidalu.
- Beherit – sirų velnio vardas.
- Bilé – keltų pragaro dievas.
- Kemošas – moabitų nacionalinis dievas, vėliau tapęs velniu.
- Cimeris – joja ant juodo arklio ir valdo Afriką.
- Kojotas – Amerikos indėnų velnias.
- Dagonas – filistinų jūros keršytojas.
- Dambala – Vudu gyvatės dievas.
- Demogorgonas – graikų velnio vardas, sakoma, kad mirtingieji neturėtų jo žinoti.
- Diabolus – (graikiškai) “srovenantis žemyn”.
- Drakula – rumunų velnio vardas.
- Emma-O – Japonijos pragaro valdovas.
- Euronomijus – graikų mirties princas.
- Fenrizas – Lokio sūnus, vaizduojamas kaip vilkas.
- Gorgo – Demogorgono mažybinė forma, graikų velnio vardas.
- Haborymas – hebrajiškas velnio sinonimas.
- Hekatė – graikų požemio ir raganystės deivė.
- Ištarė – babiloniečių vaisingumo deivė.
- Kali – (hinduizmas) Šivos dukra, thugų aukščiausioji kunigė.
- Lilita – hebrajiška velnė moteris, Adomo pirmoji žmona, kuri mokė jį pasaulio taisyklių.
- Lokis – teutonų velnias.
- Mamona – aramėjiškas turto ir pelno dievas.
- Manija – etruskų pragaro deivė.
- Mantusas – etruskų pragaro dievas.
- Mardukas – Babilono miesto dievas.
- Mastema – hebrajiškas velnio sinonimas.
- Melek Tausas – jezidų velnias.
- Mefistofelis – (graikiškai) tas, kuris vengia šviesos, žr. Faustą.
- Mecclis – actekų nakties deivė.
- Miktlė – actekų mirties dievas.
- Midgardas – Lokio sūnus, vaizduojamas kaip gyvatė.
- Milkomas – amonitų velnias.
- Molochas – finikiečių ir kanaaniečių velnias.
- Mormo – (graikiškai) Gulų karalius, Hekatės palydovas.
- Naama – hebrajiška moteriška velnė, susijusi su viliojimu.
- Nergalas – Babilono Hado dievas.
- Nihasa – Amerikos indėnų velnias.
- Nija – lenkų pragaro dievas.
- O-Yama – Japonų vardas velniui.
- Panas – graikų geismo dievas, vėliau releguotas į velnio būtybių kategoriją.
- Plutonas – graikų požemio dievas.
- Prozerpina – graikų požemio karalienė.
- Pwcca – Velso velnio vardas.
- Rimonas – sirų velnias, garbintas Damaske.
- Sabazijas – Frygijos kilmės, tapatinamas su Dionisu, gyvačių garbinimas.
- Saitanas – Enocho sinonimas velniui.
- Sammaelas – (hebrajiškai) “Dievo nuodai”.
- Samnu – Centrinės Azijos velnias.
- Sedit – Amerikos indėnų velnias.
- Sekmetė – egiptiečių keršto deivė.
- Setas – egiptiečių velnias.
- Šaitanas – arabiškas velnio vardas.
- Šiva – (hinduizmas) naikintojas.
- Supay – Inkų pragaro dievas.
- T’an-mo – kinų velnio atitikmuo, gobšumas, geismas.
- Tchortas – rusų velnio vardas, “juodasis dievas”.
- Tezkatlipoka – actekų pragaro dievas.
- Tamuzas – šumerų dievas, vėliau releguotas į velnišką panteoną.
- Totas – egiptiečių magijos dievas.
- Tunrida – skandinavų moteriška velnė.
- Tiphonas – graikų velnio personifikacija.
- Jaotzinas – actekų pragaro dievas.
- Yen-lo-Wang – kinų pragaro valdovas.
Pragaro dievams praeities religijose dažnai, bent iš dalies, buvo priskiriami gyvūnų bruožai, tai parodo žmogaus nuolatinį poreikį paneigti, kad ir jis pats yra gyvūnas, nes tai suduotų skaudų smūgį jo susilpnėjusiam ego.