Šėtono bažnyčia

Šėtono bažnyčia (angl. The Church of Satan) buvo įkurta 1966 m. balandžio 30 d. San Fransiske, Kalifornijoje, Antoną Szandorą LaVey. Ši organizacija tapo pagrindine ateistinio satanizmo kryptimi, kuri dažniausiai naudoja Šėtono simbolį kaip maišto ir asmeninės laisvės simbolį, o ne kaip realią antgamtinę būtybę. Šėtono bažnyčia laikoma viena iš žinomiausių satanistinių organizacijų, nors ji neturi nieko bendro su ritualiniu velnio garbinimu, kurį kartais suvokia platesnė visuomenė.

Antonas LaVey, buvęs cirko darbuotojas, magas ir muzikantas, parašė knygą pavadinimu „Šėtono Biblija“ (The Satanic Bible), kurioje išdėstė savo filosofines idėjas. Ši knyga tapo pagrindiniu Šėtono bažnyčios tekstu, kuriame aiškinama, kad satanizmas yra gyvenimo filosofija, kurioje pabrėžiama asmeninė laisvė, individualizmas, stiprybė ir hedonizmas. LaVey satanizmas iš esmės yra ateistinis – tai reiškia, kad nariai netiki Šėtono egzistavimu kaip tikra būtybe, bet naudoja jį kaip simbolį kovai prieš tradicinę religiją ir moralinius suvaržymus.

Svarbūs įvykiai:

  • 1966 m. – Antonas LaVey paskelbia „Šėtono bažnyčios“ įkūrimą. Ši data taip pat laikoma „Šėtono amžiaus“ pradžia.
  • 1969 m. – Išleidžiama „Šėtono Biblija“, kurioje LaVey išdėsto pagrindinius satanizmo principus. Ši knyga padarė didelę įtaką satanistų bendruomenei visame pasaulyje.
  • 1997 m. – Po LaVey mirties Šėtono Bažnyčios vadovavimą perėmė jo partnerė Blanche Barton, o vėliau – Peter H. Gilmore, dabartinis bažnyčios vyriausiasis magistas.

Šėtono bažnyčia ne garbina Šėtoną kaip realią būtybę, o naudoja jį kaip simbolį, kuris atstovauja laisvės, nepriklausomybės ir maišto idėjoms. Antonas LaVey išskiria kelis pagrindinius satanizmo principus:

  1. Individualizmas – Kiekvienas žmogus turėtų gyventi taip, kaip jis nori, nesivaržydamas dėl religinių ar moralinių normų.
  2. Hedonizmas – Gyvenimas turėtų būti šventimas, kuriame žmonės siekia malonumo ir pasitenkinimo.
  3. Atsakomybė – Žmonės turėtų būti atsakingi už savo veiksmus, o ne mesti kaltę ant dievų ar velnio.
  4. Empirinis pasaulio supratimas – Satanistai tiki mokslu ir materializmu, atmesdami antgamtinius reiškinius.

Šėtono bažnyčios ritualai ir ceremonijos yra daugiau simboliniai nei religiniai. Jie naudojami kaip priemonė asmeninėms jėgoms ir tikslams įgyvendinti, dažnai turint teatralinį pobūdį. Pavyzdžiui, „Šėtono Mišios“ gali apimti garsų muzikos naudojimą, žvakių deginimą ir kitus elementus, tačiau šie ritualai yra simboliniai ir neturi antgamtinių tikslų.

Šėtono maldos pavyzdys:
Anton LaVey „Šėtono Biblijoje“ yra daug tekstų, kurie kartais naudojami kaip ritualiniai elementai. Pavyzdžiui, vienas iš populiariausių tekstų yra:

  • „Mūsų tėvas, kuris esi žemėje, tebūnie pašlovintas tavo vardas, tavo karalystė ateina, ir tavo valia bus padaryta virš žemės, kaip ji yra tarp mūsų. Suteik mums šią dieną mūsų džiaugsmą, ir atleisk mums mūsų baimes, nes mes atleidžiame tiems, kurie mus trukdo, ir vesk mus į pagundą, bet gelbėk mus nuo gėdos. Nes tavo yra karalystė, ir galia, ir džiaugsmas, per amžius.”

Šis tekstas yra parodija tradicinės krikščionių „Tėve mūsų“ maldos, siekiant parodyti, kad satanistai skelbia žemišką gyvenimą ir pasitenkinimą, o ne antgamtinę karalystę.

Šėtono bažnyčios nariai yra žmonės, kurie priima šią filosofiją kaip savo gyvenimo kelią. Organizacija pati neturi didelio hierarchijos ar ritualinių prievartų. Nariai gali dalyvauti veikloje ar tiesiog gyventi pagal satanizmo principus savo asmeniniame gyvenime.

Citata iš „Šėtono Biblijos“:
“Šėtonas reiškia gyvybę, o ne dvasingumo iliuzijas. Šėtonas skatina šventvagystę prieš dievus, kurie turi suvaržyti jūsų sugebėjimus. Šėtonas atstovauja žmogų kaip tiesą.”

Nors Šėtono bažnyčia buvo įkurta 1960-aisiais, šiandien jos nariai tęsia šią ateistinę filosofiją. Jie dažnai kritikuoja tradicines religijas ir moralines normas kaip varžančias ir ribojančias individualumą. Kai kurios organizacijos, tokios kaip Satanistų šventykla (The Satanic Temple), yra kitos satanistinės grupės, kurios skiriasi nuo LaVey tradicijos, tačiau taip pat naudojasi Šėtono simboliu gindamos laicizmo ir žmogaus teisių idėjas.

Satanistai dažnai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, skelbia laisvės, tolerancijos, bei asmeninių teisių idėjas.