Visagalis Dieve, tu esi esamo pasaulio ir visatos Kūrėjas. Tu sukūrei mus pagal savo paveikslą ir padarei mus atsakingais už kiekvieną gyvą kūrinį. Širdingai dėkojame tau už visatos grožį ir už visas dovanas, kurias mums teiki. Prašome atleisti už mūsų netinkamą elgesį su gamta ir už tai, kad savo troškulį turėti palikome ateities kartoms. Suteik mums išminties, kad globotume žemę ir jos išteklius su meile ir pagarba. Padėk mums tapti atsakingais šios žemės saugotojais, rūpinantis viskuo, ką tu mums davei, ir siekiant teisingumo bei ramybės tarp visų žmonių. Amen.
Popiežiaus Pranciškaus „Laudato Si’“ malda kilo iš jo enciklikos Laudato Si’, kurioje išreiškiamas rūpestis aplinka, klimato kaita ir žmonijos atsakomybe už žemės globą. Ši malda yra giliai įkvėpta šventojo Pranciškaus Asyžiečio dvasios, kuris buvo žinomas dėl savo meilės gamtai, gyvūnams ir visai kūrinijai. Laudato Si’ enciklika išleista 2015 m. ir tapo pasauliniu šauksmu siekti ekologinio teisingumo bei sąmoningumo.
Malda kreipiasi į Dievą kaip į pasaulio ir visatos Kūrėją, pripažįstant Dievo galią ir autoritetą visoje kūrinijoje. Žmogus čia suvokiamas ne kaip valdovas, bet kaip Dievo paskirtas saugotojas ir globėjas. Popiežius Pranciškus pabrėžia, kad žmonija turi atsakomybę ne tik už gamtos išsaugojimą, bet ir už ateities kartų gerovę. Ši malda kviečia žmones suvokti savo vaidmenį kaip „žemės saugotojus“, kurie yra atsakingi už išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą.
„Visagalis Dieve, tu sukūrei mus pagal savo paveikslą ir padarei mus atsakingais už kiekvieną gyvą kūrinį.“ Ši dalis aiškiai atspindi Biblijos kūrimo pasakojimą, kuriame Dievas sukuria žmogų kaip ypatingą savo kūrinį, turintį atsakomybę globoti ir saugoti žemę (Pradžios knyga 1:26). Popiežius Pranciškus primena, kad žmogus turi ne tik teisę naudoti žemės išteklius, bet ir moralinę pareigą rūpintis visa kūrinija.
„Prašome atleisti už mūsų netinkamą elgesį su gamta ir už tai, kad savo troškulį turėti palikome ateities kartoms.“ Šis prašymas yra gilaus gailestingumo prašymas dėl to, kaip žmonija netinkamai elgiasi su gamta. Pranciškus atkreipia dėmesį į šiuolaikinį troškimą kaupti materialius turtus, kuris daro žalą aplinkai. Enciklikoje Laudato Si’ Pranciškus kalba apie „globalizuoto vartotojiškumo kultūrą“, kuri sunaikina gamtos išteklius ir skatina beatodairišką elgesį su žeme.
Šventojo Rašto citatos, tokios kaip „Viešpats Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir prižiūrėtų“ (Pradžios knyga 2:15), dar kartą pabrėžia žmogaus atsakomybę rūpintis Dievo kūrinija. Popiežius Pranciškus savo maldoje šį raštišką mandatą išplečia ir į šiuolaikinius aplinkosaugos klausimus, pabrėždamas būtinybę atgailauti už praėjusias klaidas ir imtis veiksmų dėl gamtos išsaugojimo ateičiai.
„Padėk mums tapti atsakingais šios žemės saugotojais, rūpinantis viskuo, ką tu mums davei, ir siekiant teisingumo bei ramybės tarp visų žmonių.“ Ši eilutė išreiškia troškimą tapti geresniais kūrinijos globėjais, išsaugoti žemės grožį ir išteklius ne tik savo kartai, bet ir ateities kartoms. Popiežius Pranciškus čia sieja rūpinimąsi aplinka su socialiniu teisingumu – aplinkos išsaugojimas yra glaudžiai susijęs su žmonių gerove ir teisingumu pasaulyje.
Laudato Si’ malda tapo simboliu popiežiaus Pranciškaus pastangų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir aplinkos problemas. Popiežius kviečia ne tik tikinčiuosius, bet ir visus pasaulio žmones siekti bendro tikslo – išsaugoti planetą ateities kartoms. Tai yra ne tik dvasinė atsakomybė, bet ir praktinis įsipareigojimas keisti elgesį, siekti tvarumo ir sąmoningumo. Ši malda primena, kad rūpinimasis žeme nėra tik pasaulietinis klausimas, bet ir dvasinė pareiga Dievui ir Jo kūrinijai.
Popiežiaus Pranciškaus Laudato Si’ enciklika ir malda už žemę sukėlė didelį atgarsį pasaulio religinėje ir politinėje erdvėje, nes tai buvo pirmas toks svarbus dokumentas, skirtas globaliai aplinkosaugos problemai ir atsakingo vartojimo klausimams spręsti.