Dievo gailestingumo Dieve, Tėve, kurio gerumas yra beribis ir kurio meilė yra neišmatuojama, per tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus ir Šventosios Dvasios dovanas mes patiriame tavo neišsenkančią gailestingumą. Atskleisk savo didybę visam pasauliui ir apsaugok mus nuo nuodėmės ir blogio. Leisk mums, sugrįžusiems prie tavęs, patirti tavo atleidimą ir ramybę. Viešpatie, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio.
Popiežiaus Jono Pauliaus II malda Dievo gailestingumui yra glaudžiai susijusi su jo asmenine meile Dievo gailestingumo idėjai ir pagarba šventajai Faustinai Kowalskai, kuri savo vizijose patyrė ypatingą Dievo gailestingumo apreiškimą. Jono Pauliaus II pontifikato metu Dievo gailestingumas tapo viena pagrindinių teologinių temų, o popiežius didelį dėmesį skyrė šiam Dievo bruožui, siekdamas parodyti, kad Dievo atleidimas ir gailestingumas yra visuotiniai ir neapsiribojantys laiku ar erdve.
Jono Pauliaus II ryšys su Dievo gailestingumu išryškėjo ypač per jo veiklą šventosios Faustinos beatifikacijos ir kanonizacijos metu. 2000 m. jis paskelbė šventąją Faustiną šventąja ir įsteigė Dievo Gailestingumo sekmadienį, kuris švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Popiežius taip pat pabrėžė Dievo gailestingumo vainikėlį – maldos formą, kurią šventoji Faustina perdavė tikintiesiems.
Šios maldos centras yra Dievo begalinis gailestingumas. Maldininkas kreipiasi į Dievą kaip į Tėvą, prašydamas atleidimo ir apsaugos nuo nuodėmių ir blogio. Maldos tikslas – atskleisti Dievo meilės ir gailestingumo didybę bei skirti maldos vietą pasaulio išgelbėjimui nuo nuodėmių. Tai ne tik asmeninio atleidimo prašymas, bet ir malda už visą žmoniją.
Popiežius Jonas Paulius II tikėjo, kad Dievo gailestingumas yra atsakymas į daugelį modernių pasaulio problemų: socialinę neteisybę, moralinę degradaciją, nuodėmę ir abejingumą tikėjimui. Dievo gailestingumas, jo supratimu, yra vilties šaltinis, kuris padeda žmonėms grįžti į teisingą kelią, net ir tada, kai jie jaučiasi esantys toli nuo Dievo.
Popiežiaus Jono Pauliaus II vizija apie Dievo gailestingumą glaudžiai siejasi su šventosios Faustinos knyga „Dievo Gailestingumo dienoraštis“, kurioje ji aprašė savo vizijas ir patirtį, susijusią su Dievo gailestingumu. Ji rašė, kad Jėzus apreiškė jai savo begalinę meilę žmonijai ir ragino tikinčiuosius melstis už Dievo gailestingumą visam pasauliui.
Malda, kaip ir visas Jono Pauliaus II dėmesys Dievo gailestingumui, skatina tikinčiuosius pasitikėti Dievo malone ir atleidimu. Citata iš šventosios Faustinos vizijų puikiai tai atspindi: „Tegu niekas nebijosi ateiti pas mane, net ir didžiausias nusidėjėlis.“ Ši vizija, pasak popiežiaus, yra įrodymas, kad Dievo gailestingumas pranoksta viską, o Jėzus laukia kiekvieno, norinčio priimti Jo meilę.
Popiežius Jonas Paulius II, savo gailestingumo teologija ir malda, atskleidė, kad Dievo meilė yra stipresnė už nuodėmę, ir kvietė visus žmones drąsiai atsiverti Dievo gailestingumui, nes būtent per jį ateina tikroji taika ir ramybė pasauliui.