Sai Baba, tikruoju vardu Sathya Narayana Raju, buvo indų dvasinis lyderis, guru ir mistikas, gyvenęs nuo 1926 iki 2011 metų. Jis buvo žinomas dėl savo mokymų apie meilę, tarnavimą, dvasinį pažinimą ir altruizmą. Sai Baba tapo populiarus ne tik Indijoje, bet ir visame pasaulyje, pritraukdamas milijonus pasekėjų.
Nuo ankstyvos vaikystės Sai Baba demonstravo neįprastus sugebėjimus, tokius kaip telepatija ir gebėjimas daryti stebuklus. Jis paskelbė save reinkarnavusiu Shirdi Sai Baba, kito garsaus indų dvasinio lyderio, gyvenusio XX amžiaus pradžioje. Ši reinkarnacija paskatino daugelį žmonių jį laikyti šventuoju ir dvasiniu autoritetu.
Sai Baba įkūrė Sri Sathya Sai Baba organizaciją, kuri skatina dvasinį augimą, savanorystę ir socialinę atsakomybę. Jis akcentavo, kad dvasinis pažinimas turi būti susijęs su praktiniais veiksmais ir tarnavimu kitiems. Jo mokymai apėmė tris pagrindinius principus: tiesą, teisumą ir tarnavimą. Sai Baba teigė, kad tikrasis dvasinis gyvenimas turi būti išreikštas per meilę ir tarnystę visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų kilmės.
Jo mokymai buvo susiję su įvairiomis dvasinėmis tradicijomis, o tai prisidėjo prie tarpreliginio dialogo skatinimo. Sai Baba dažnai pabrėždavo, kad visos religijos turi tą pačią esminę tiesą ir kad žmonės turėtų gerbti ir priimti vieni kitus, nepaisant jų religinių skirtumų.
Sai Baba taip pat buvo žinomas dėl savo socialinių iniciatyvų. Jis įsteigė ligonines, mokyklas ir vandens tiekimo projektus, siekdamas pagerinti gyvenimo sąlygas vargingiausiems. Šios iniciatyvos atspindi jo filosofiją, kad tikrasis dvasinis gyvenimas apima socialinę atsakomybę ir gerovę.
Jo mirtis 2011 metų balandžio 24 dieną sukėlė didelį liūdesį tarp jo pasekėjų ir gerbėjų visame pasaulyje. Nors jis paliko fizinį kūną, jo mokymai ir filosofija toliau gyvuoja per žmones, kuriuos jis įkvėpė ir kurių gyvenimus jis pakeitė. Sai Baba buvo ne tik dvasinis lyderis, bet ir simbolis, reprezentuojantis meilę, atjautą ir tarnavimą žmonijai.