Yra maža šviesa, nežymi ir nepatraukianti dėmesio.
Pakanka vėjo dvelksmo, ir jos nebebus.
Galiu ją užpūsti, suspausti, užminti koja,
nepažinti, papurtyti galvą:
sentimentalu…
Bet galiu ir atsistoti toje šviesoje,
save jai paskirti ir per šv. Kalėdas giedoti:
„Savo skaisčiu švytėjimu jis įveikia tamsą…“
Argi ne taip ir yra?
1989 m. maldininkai Vokietijoje
savo maldomis, veiksmais ir žvakėmis
pradėjo taikią revoliuciją, dėl kurios galiausiai griuvo siena
ir galingieji buvo išstumti iš užimamų postų.
Negaliu pamiršti trimituotojo, kuris ant Berlyno sienos
pritarė chorui: ,,Dabar dėkokite visi Dievui…“
Šviesa yra beginklė, bet nėra neveiksminga.
Jėzus, jo šviesa, eina per laiką. Ji dega ir dabar.
Neleiskime sau nurimti, ji gali užgesti.
Mes esame mirtingi žmonės,
bet Betliejaus šviesa – ne.
Ji lieka ir nori mums nušviesti kelią namo.
Kur liko šios Žemės galingieji – nuo Erodo iki Hitlerio?
Jie atnešė tik kraują ir ašaras, jokios šviesos, tik tamsą ir išgąstį.
Liko tik pelenai ir griuvėsiai.
Silpna Betliejaus šviesa pergyveno visa tai.
Jeigu nebūtų tos šviesos, jeigu nebūtų Šv. Kalėdų?
Ko mums trūktų?
Pagalvokite apie tai.
Pasaulis, šviesiai apšviestas, bet be šviesos ir šilumos.
Negailestingas pasaulis, kuriame viskas apskaičiuojama.
Ar neatrodo, jog mes jau netoli to, kad prarastume meilės šventę?
Bet mes švenčiame Šv. Kalėdas. Mūsų pastangos labai svarbios.
Daug žmonių ateis ir aš džiaugiuosi už kiekvieną jų.
Tik ką aš turėčiau sakyti, kai vitrinos ir dekoracijos,
reklaminės žinutės ir katalogai taip įtikinamai pamokslauja?
Kai klastotės tokios garsios, o originalas toks tylus?
Kartais galvoju apie atsisakymą
Ir, kad mums reikėtų kažko, ką Bažnyčia anksčiau vadindavo asketizmu,
tam kad išsilaisvintume iš triukšmo ir gausumo,
tam kad už įpakavimo pastebėtume paprastumą, tylą,
ir šviesą, Jėzų, Žmogaus Sūnų, Jėzų, pasaulio šviesą.
Dievas jį atnešė į mūsų tamsą. Jis šalia, savo šviesoje.
Ir ji išsiplės,
jei mes savo tuščius „akumuliatorius“ vėl pripildysime,
savo vidines, dvasiškąsias baterijas,
ir tą šviesą toliau perduosime.
Namie. Šeimoje. Mokykloje.
Darbo vietoje. Savo bažnyčiose ir bendruomenėse.
Tai šviesa man ir kitiems. Neškime ją sergantiems.
Nusivylusiems ir pavargusiems. Visur, kur tamsu.
Leiskime tai šviesai užsižiebti ir tapti ženklu
prieš prievartą ir kvailą kitataučių nekentimą mūsų šalyje.
Mums reikia šios šviesos.
Jėzaus, kaip žmogaus gimusio Dievo,
vaiko prakartėlėje ir suaugusiojo ant kryžiaus.
Ateik, Jėzau, pasaulio šviesa, ateik ir nušviesk mūsų tamsą.