Golgota yra reikšminga vieta krikščioniškoje tradicijoje, nes būtent ten buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Pats žodis „Golgota“ kilęs iš aramėjų kalbos ir reiškia „kaukolės vieta“. Ši vietovė buvo netoli Jeruzalės sienų, kur romėnai dažnai vykdydavo mirties bausmes. Evangelijos pagal Morkų ir Morkų aprašo, kaip Jėzus buvo nuvestas į Golgotą po to, kai buvo pasmerktas mirties Pontijaus Piloto. Jam teko eiti šiuo kryžiaus keliu, nešant savo kryžių.
Pasakojimai apie Jėzaus nukryžiavimą pabrėžia Golgotos simbolinę ir dvasinę svarbą. Ant kryžiaus viršaus buvo užrašyta „Jėzus iš Nazareto, Žydų karalius“ (lotyniškai INRI), ir aplink jį buvo jo mokiniai, įskaitant apaštalą Joną ir Mariją, Jėzaus motiną.
Pasak tradicijos, Jėzus mirė devintąją dienos valandą (apie 3 valandą po pietų). Jo mirtis buvo lydima gamtos reiškinių – Evangelijos mini žemės drebėjimą ir tamsą, kuri apėmė žemę.
Golgotos įvykiai turi gilią prasmę krikščionims, nes jie simbolizuoja Jėzaus auką už žmonijos nuodėmes. Ši scena taip pat tapo daugelio meno kūrinių, giesmių ir liturginių apeigų centru.