Meilės himnas

Jei kalbėčiau kalbomis
žmonių ir angelų,
Bet neturėčiau meilės,
Jei turėčiau pranašystės dovaną,
Ir pažinčiau visas paslaptis ir mokslą,
Bet neturėčiau meilės –
Aš būčiau niekas.
Meilė kantri, maloninga ir nepavydi,
Nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi,
Ji nesibaigia niekada.
Jei turėčiau visą tikėjimą,
Kad galėčiau net kalnus kilnoti,
Bet neturėčiau meilės,
Jei išdalinčiau vargšams visą turtą
Ir atiduočiau savo kūną sudegint,
Bet neturėčiau meilės –
Nieko nelaimėčiau.

Giesmė „Meilės himnas“, muziką ir žodžius sukūrė Gintautas Tautkus, paremta garsiu tekstu iš Šventojo Rašto – Pirmojo laiško korintiečiams 13 skyriaus. Giesmė remiasi apaštalo Pauliaus žodžiais apie meilės svarbą, kuri yra pati aukščiausia dorybė krikščionybėje. Tekstas pabrėžia, kad net turint didžiausias dvasines dovanas ar atlikus pačius didžiausius darbus, be meilės visa tai būtų bevertė.

Pagrindiniai giesmės žodžiai atspindi Pauliaus mintis apie tai, kad meilė yra kantri, maloninga, nesididžiuoja ir nepavydi. Meilė yra viską apimanti, nesibaigianti dorybė, kuri pakelia, tiki, viliasi ir niekada neišnyksta.

Giesmė išreiškia universalią meilės jėgą, kuri viršija bet kokias materialias ar dvasines dovanas, pabrėždama, kad be meilės visi kiti pasiekimai tampa tušti. Ši giesmė dažnai atliekama šlovinimo metu, kaip priminimas apie meilės svarbą tikinčiųjų gyvenime.