Ateik, o Dvasia Šventoji

Ateik, o Dvasia Šventoji
Ateik, o Dvasia Šventoji,
Ir širdis mūsų uždek.
Šventosios Dvasios malone,
Išmokyki sekti Tave.
Dvasia Šventoji,
Mus stiprink ir vesk.
O Dvasia amžinoji,
Užlieki meilės liepsna./2 k.

Krikščioniška giesmė, kurios žodžius ir muziką sukūrė lietuvių poetė ir kompozitorė Onė Abrutytė. Giesmė „Ateik, o Dvasia Šventoji“ yra kreipimasis į Šventąją Dvasią – trečiąją Švč. Trejybės asmenį, prašant jos veikti tikinčiųjų gyvenime, įžiebti širdyse meilę ir dvasinę ugnį.

Giesmė prašo Šventosios Dvasios malonės, kad ji padėtų žmonėms sekti Dievą, stiprintų tikėjimą ir vestų teisingu keliu. Šventoji Dvasia yra suprantama kaip jėga, kuri užlieja meilės ir užsidegimo liepsna, padeda augti dvasiniame gyvenime ir tikėjime.

Giesmė dažnai atliekama religinėse pamaldose, ypatingai sekant Šventosios Dvasios išsiliejimą, kuris simbolizuoja vidinį atsinaujinimą ir dvasingumą.