Sanctus

Sanctus, sanctus, sanctus
Dominus Deus Sabaoth.
Pleni sunt caeli et terra gloria tua.
Hosanna in excelsis.
Benedictus qui venit in nomine Domini.
Hosanna in excelsis.

Šventas Šventas, šventas, šventas Viešpats, Galybių Dievas. Pilnas yra dangus ir žemė Tavo garbės. Osana aukštybėse! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu. Osana aukštybėse!

„Sanctus“ – malda iš krikščioniškosios liturgijos, kuri dažnai naudojama šventosiose Mišiose. Lotyniškas žodis „Sanctus“ reiškia „šventas“, o šią maldą sudaro šventumo ir šlovės pripažinimas Dievui. „Sanctus“ yra giedamas Eucharistijos liturgijos metu, prieš konsekraciją – momentą, kai duona ir vynas tampa Jėzaus Kristaus kūnu ir krauju.

„Sanctus“ maldoje pripažįstama Dievo šventumas, Jo didybė, nes dangus ir žemė yra pilni Jo šlovės. Taip pat įterpiama frazė „Hosanna in excelsis“ (reiškianti „Šlovė aukštybėse“), kuri išreiškia džiaugsmą dėl Dievo veikimo. „Benedictus qui venit in nomine Domini“ (reiškia „Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu“) siejasi su Jėzaus atėjimu ir Jo išganingu darbu.

Malda/giesmė turi gilias biblines šaknis – jos dalys yra paimtos iš Izaijo knygos (Iz 6,3) ir Mato evangelijos (Mt 21,9), todėl „Sanctus“ simbolizuoja ryšį tarp Senojo ir Naujojo Testamentų bei Dievo galybės ir artumo.