Devintasis Dievo įsakymas, kuris skamba „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries“ (Išėjimo 20:17), kviečia žmogų ne tik elgtis tinkamai, bet ir turėti švarias mintis bei troškimus. Šis įsakymas pabrėžia, kad ne tik veiksmai, bet ir vidiniai žmogaus norai, geismai bei troškimai gali būti nuodėmės šaltinis. Dievas kviečia mus ne tik kontroliuoti savo elgesį, bet ir ugdyti vidinį tyrumą, kad žmogaus širdis būtų suderinta su dorais ir teisingais ketinimais.
Šio įsakymo tikslas – apsaugoti santuokos šventumą ir šeimos vienybę. Negeisti svetimo vyro ar moters reiškia ne tik susilaikyti nuo svetimavimo, bet ir vengti geismingų minčių, kurios gali sukelti moralinius nuodėmingus veiksmus. Biblijoje ne kartą pabrėžiama, kad nuodėmė prasideda širdyje, ir jeigu žmogus leidžia savyje įsišaknyti neteisingiems troškimams, jie gali virsti veiksmais. Jėzus aiškiai mokė: „Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Neištikimauk’. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimavo su ja savo širdyje“ (Mato 5:27-28). Ši Jėzaus citata pabrėžia, kad nuodėmė prasideda dar prieš veiksmus – ji kyla iš širdies ir proto.
Devintasis įsakymas taip pat kalba apie žmogaus sugebėjimą valdyti savo troškimus. Troškimas, kuris yra netinkamai nukreiptas į kito asmens santuoką, pažeidžia ne tik tą santuoką, bet ir žmogaus vidinę moralinę pusiausvyrą. Šis įsakymas kviečia siekti dvasinės disciplinos, kad mūsų mintys ir troškimai būtų sutelkti į tai, kas teisėta ir garbinga.
Svarbu laikytis šio įsakymo dėl keleto priežasčių:
- Santuokos ir šeimos apsauga: Šis įsakymas saugo santuokos šventumą. Santuokinis ryšys yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis, todėl geidulingos mintys apie svetimą vyrą ar moterį gali pažeisti šį ryšį. Kai žmogus susitelkia į troškimus, kurie jam nepriklauso, jis dažnai ima griauti ne tik savo santykius, bet ir aplinkinių šeimų vienybę.
- Vidinis tyrumas: Devintasis įsakymas kviečia ne tik kontroliuoti išorinius veiksmus, bet ir ugdyti vidinę švarą bei dorybę. Geidulingos mintys gali pakenkti žmogaus sielai ir atitolinti jį nuo Dievo. Apaštalas Paulius Laiške galatams rašo: „Eikite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūniškų geidulių troškimams“ (Galatams 5:16). Ši citata parodo, kad žmogus kviečiamas valdyti savo geismus per dvasinį gyvenimą ir ryšį su Dievu.
- Žmogaus laisvė: Geidulingos mintys ir troškimai gali tapti pavergiančia jėga, kurią sunku valdyti. Tai gali lemti nesaugumą, pavydą ir nepasitenkinimą savimi. Laikantis šio įsakymo, žmogus gali išlaikyti vidinę laisvę ir ramybę, nes jis nekovoja su nevaldomais troškimais ir nepasiduoda vidinei destrukcijai.
Kas nutinka, jei šio įsakymo nesilaikoma:
- Vidinis chaosas: Geidulingos mintys sukelia vidinį chaosą. Troškimas to, kas nepriklauso, sukelia nerimą, pavydą ir nepasitenkinimą. Žmogus praranda vidinę ramybę ir dvasinę pusiausvyrą, o tai gali sukelti nesąžiningus veiksmus ir santykių griūtį.
- Santuokos ir santykių griūtis: Kai žmogus geidžia svetimo vyro ar moters, jis kenkia ne tik sau, bet ir kitiems. Neištikimybė ir geidulingos mintys sugriauna pasitikėjimą santuokoje, o tai gali vesti prie skyrybų, vaikų kančių ir platesnės šeimos griūties.
- Dvasinis nuopuolis: Geidulingos mintys ir troškimai gali atitolinti žmogų nuo Dievo. Kai žmogus leidžia sau gyventi geismuose, jo dvasinis gyvenimas nyksta, o ryšys su Dievu silpsta. Geismas gali tapti nuodėmės šaltiniu, kuris žmogų toliau veda į dvasinį nuosmukį.
Devintasis įsakymas kviečia mus į dvasinę drausmę ir tyrumą. Jis moko ne tik atsilaikyti prieš neteisingus veiksmus, bet ir ugdyti teisingas mintis ir troškimus. Laikydamiesi šio įsakymo, mes ne tik saugome save ir kitus nuo moralinio nuopolio, bet ir augame dvasioje, stipriname santykius su Dievu bei gyvename dorą, teisingą gyvenimą.