Antrasis Dievo įsakymas, kuris skamba „Netark Dievo vardo be reikalo“ (Išėjimo 20:7), yra svarbus krikščionims ir žydams, nes jis tiesiogiai susijęs su pagarba Dievo šventumui. Dievo vardas, remiantis Biblija, nėra paprastas žodis – jis simbolizuoja Dievo esmę, Jo didybę, šventumą ir neapsakomą galią. Dievo vardas buvo laikomas šventu ir neištariamu žydų tradicijoje, todėl šis įsakymas ragina atsakingai ir pagarbiai vartoti Dievo vardą.
Biblijoje yra nemažai pavyzdžių, kur Dievo vardas minimas šventumo kontekste. Psalmių knygoje sakoma: „Garbinkite Jo šventą vardą“ (Psalmių 99:3). Šis įsakymas kviečia žmogų suvokti, kad Dievo vardas nėra skirtas lengvabūdiškam vartojimui ar kasdienėms išraiškoms. Dievo vardą vartojant be reikalo, žmogus rodytų nepagarbą ir nuvertintų Dievo šventumą.
Dievo vardas taip pat buvo naudojamas priesaikose ir įžaduose. Tai buvo laikoma ypatingu šventumu. Jei žmogus prisiektų Dievo vardu, bet neištesėtų, tai būtų laikoma didžiule nuodėme. Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma: „Kai Viešpačiui, savo Dievui, darysi įžadą, nepradelstai jo įvykdyti, nes Viešpats, tavo Dievas, reikalaus to iš tavęs, o jeigu nesilaikysi, būsi kaltas dėl nuodėmės“ (Pakartoto Įstatymo 23:21). Taigi, priesaikos ar įžadai, vartojant Dievo vardą, buvo laikomi rimtais ir neabejotinai privalomi.
Šio įsakymo laikymasis svarbus dėl kelių priežasčių:
- Pagarba Dievui: Dievo vardas atspindi Jo šventumą ir garbę, todėl vartojant jį be reikalo, žmogus rodo nepagarbą Dievui. Šis įsakymas reikalauja, kad žmogus ne tik atsisakytų keiksmažodžių, bet ir saugotų savo žodžius, kai kalbama apie Dievą.
- Pavyzdys kitiems: Kai žmogus vartojantis Dievo vardą lengvabūdiškai arba su pikta intencija, tai gali daryti neigiamą įtaką aplinkiniams. Būti pavyzdžiu kitiems yra svarbi dvasinė pareiga. Jėzus moko: „Tad tegu jūsų žodis būna ‘taip’, jei taip, ir ‘ne’, jei ne, – kas viršija tai, yra iš pikto“ (Mato 5:37). Tai nurodo į tai, kad žmogaus žodžiai turi būti atsakingi ir neperdedami, o Dievo vardas turi būti vartojamas tik tinkamame kontekste.
- Dievo artumas: Šis įsakymas taip pat nurodo, kad Dievas yra arti ir klauso kiekvieno žmogaus žodžių. Todėl, kai žmogus kalba apie Dievą, jis turėtų suvokti, kad nėra vienas ir kad Dievas vertina, kaip Jo vardas minimas.
Jei šio įsakymo nesilaikoma, tai gali turėti pasekmių tiek dvasiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Nusižengimas šiam įsakymui gali nuvesti į dvasinį nuosmukį ir atitolimą nuo Dievo. Išėjimo knygoje aiškiai sakoma: „Viešpats nenubaus nekaltai to, kuris netaria Jo vardo be reikalo“ (Išėjimo 20:7). Tai reiškia, kad Dievas nepalieka nepastebėto žmogaus, kuris lengvabūdiškai ar nepagarbiai vartoja Jo vardą.
Galimos pasekmės:
- Dvasinis atšalimas: Dažnas Dievo vardo vartojimas be pagarbos gali atitolinti nuo Dievo, sumažinti gebėjimą suvokti Jo šventumą.
- Nepagarba santykiams: Dievo vardo vartojimas netinkamai gali pakenkti santykiams su kitais tikinčiaisiais, kurie vertina Dievo šventumą.
- Dvasinė bausmė: Nors pasekmės gali nebūti iškart matomos, Biblijoje įspėjama apie Dievo teismą, kuris laukia tų, kurie nepaiso šio įsakymo.
Laikytis šio įsakymo reiškia stiprinti dvasinį ryšį su Dievu ir parodyti Jo vardui deramą pagarbą.