Mišna yra pirmoji žydų žodinės teisės kodifikacija, užrašyta maždaug apie 200 m. e. rabino Jehudos Hanasi iniciatyva. Ji yra pamatinis judaizmo tekstas, kuris tapo pagrindu Talmudui ir judaizmo teisės sistemai. Mišna susideda iš rabinų įsakymų, nuostatų ir taisyklių, kurios buvo perduodamos žodžiu nuo senovės laikų, tačiau dėl įvairių istorinių aplinkybių ir siekiant išsaugoti šį vertingą tradicijų rinkinį, nuspręsta ją užrašyti.
Mišnos turinys yra labai struktūruotas ir organizuotas. Ji suskirstyta į šešis pagrindinius skyrius, vadinamus „Sedarim“ (hebr. סדרים – tvarka). Kiekvienas iš šių skyrių apima skirtingas žydų gyvenimo ir teisės sritis. Jie išsamiai aptaria tiek religinį, tiek kasdieninį žydų gyvenimą, ir kiekviename skyriuje galima rasti daugybę smulkių temų bei nuostatų, susijusių su teisės, etikos, religinių apeigų bei kasdienės elgsenos klausimais.
Štai pagrindinės Mišnos šešios dalys:
- Zera’im (Sėklos): Šis skyrius aptaria žemės ūkį ir įstatymus, susijusius su žemės darbais, derliaus rinkimu, pirmųjų vaisių atidavimu Dievui ir kitomis taisyklėmis, skirtomis derliaus teisingam paskirstymui. Taip pat jame aptariamos maldos, ypač Šma, svarba ir tinkamas atlikimas.
- Moed (Šventės): Šioje dalyje surašyti įstatymai, reglamentuojantys žydų šventes ir šabo laikymąsi. Jame aptariami įvairūs ritualai, švenčių taisyklės, kaip turi būti švenčiamos religinės šventės, ir kokie darbai šabo dieną yra draudžiami.
- Nashim (Moterys): Ši dalis skirta įstatymams, susijusiems su šeimos gyvenimu, santuoka, skyrybomis, sandoromis tarp vyrų ir moterų, našlių bei našlaičių teisėmis ir kitais su santuoka susijusiais klausimais. Ji aptaria, kokios yra santuokos ir skyrybų procedūros, įstatymai apie įpėdinių teises ir šeimos santykių reguliavimą.
- Nezikin (Žalos atlyginimai): Čia aptariami civiliniai ir baudžiamieji įstatymai, susiję su žalos atlyginimu, vagystėmis, sutartimis ir teisiniais ginčais. Ši dalis itin svarbi žydų teisinei sistemai, nes ji nustato principus, pagal kuriuos turi būti sprendžiami civiliniai ir baudžiamieji konfliktai.
- Kodashim (Šventieji dalykai): Šis skyrius aptaria įstatymus, susijusius su šventykla, aukojimais ir kitomis religinėmis apeigomis, atliekamomis šventykloje. Tai apima įvairias aukas, gyvulių aukojimą, šventųjų vietų valymą ir tvarkymą, taip pat religinį gyvenimą susijusį su šventykla.
- Tohorot (Švara): Čia aprašomi įstatymai, susiję su ritualine švara ir nešvara. Tai apima taisykles dėl sąlyčio su nešvariais daiktais, kaip atgauti švarą ir kaip taisyklės turi būti laikomos kasdieniame gyvenime, siekiant užtikrinti dvasinę švarą.
Mišnos tikslas buvo sistematizuoti ir išsaugoti žydų teisines ir etines normas, kad jos nebūtų pamirštos ar iškraipytos. Žydų tradicijoje Mišna buvo laikoma žodine, nes iki tam tikro laikotarpio ji nebuvo rašytinė, tačiau per tūkstantmečius ji buvo perduodama žodžiu. Tačiau romėnų imperijos persekiojimai ir nuolatinės grėsmės privertė rabinus susirūpinti tradicijų išsaugojimu. Kadangi žydai buvo priversti emigruoti ir susidurti su išoriniais pavojais, rabinas Jehuda Hanasi nusprendė surinkti šias tradicijas ir užrašyti Mišną, taip ją apsaugodamas nuo galimo išnykimo.
Mišna yra pagrindinis tekstas, kuris padėjo pamatą tolimesnėms žydų teisės interpretacijoms. Ji buvo pirmasis žingsnis siekiant kodifikuoti ir apibrėžti judaizmo teisę bei praktikas, ir tapo pagrindu Talmudui, kuriame Mišnos nuostatos buvo detaliai interpretuojamos ir papildomos rabinų diskusijomis.
Mišna yra esminis žydų teisės ir religijos pamatas, kuriame aptariami pagrindiniai žydų religinio ir kasdienio gyvenimo aspektai. Jos reikšmė judaizmo tradicijai yra milžiniška, nes ji suformavo pagrindą visam žydų teisės ir etikos sistemų vystymuisi.
Keletas garsių citatų iš Mišnos:
- „Jei aš nesu už save, kas tada bus už mane? Bet jei aš esu tik už save, kas aš esu? Ir jei ne dabar, tai kada?“
— Mišna, Avot 1:14
Tai viena iš garsiųjų Hillelio mokytojo frazių. Ji skatina asmeninę atsakomybę ir veiksmus, taip pat pabrėžia, kad žmogus turi rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. - „Pasaulis laikosi ant trijų dalykų: Toros, Dievo garbinimo ir gerų darbų.“
— Mišna, Avot 1:2
Ši citata nurodo tris pagrindinius stulpus, ant kurių, pagal žydų tradiciją, remiasi pasaulis: šventasis mokymas (Tora), dvasinės praktikos ir geri darbai kitiems žmonėms. - „Pasverk savo veiksmus prieš vienas kitą, nes vienas geras darbas atneša kitą, o viena nuodėmė atveda prie kitos.“
— Mišna, Avot 4:2
Ši mintis pabrėžia veiksmų svarbą ir jų pasekmes. Kiekvienas veiksmas turi įtaką, o geri darbai skatina dar daugiau pozityvių veiksmų. - „Sakyk mažai, bet daryk daug.“
— Mišna, Avot 1:15
Tai pamokymas apie nuolankumą ir veiksmingumą. Ši citata skatina vengti tuščio kalbėjimo ir vietoje to susikoncentruoti į konkrečius veiksmus. - „Nespręsk apie savo artimą, kol neatsidūrei jo padėtyje.“
— Mišna, Avot 2:5
Tai mokymas apie atjautą ir supratimą. Jis ragina susilaikyti nuo greitų sprendimų apie kitus, ypač nesupratus jų situacijos. - „Žmogaus įsipareigojimai yra svarbesni nei jo teisės.“
— Mišna, Sanhedrin 4:5
Ši citata pabrėžia moralinę atsakomybę ir pareigą. Ji skatina žmones daugiau dėmesio skirti savo įsipareigojimams nei reikalauti savo teisių.
Mišna, nors ir pateikia teisinius nurodymus, taip pat gausiai apima moralinius ir etinius pamokymus, kurie buvo svarbūs žydų kasdieniam gyvenimui ir religinei praktikai. Šios citatos atskleidžia žydų etikos svarbą ir tuo pačiu kviečia į gilesnį savęs ir kito žmogaus supratimą.