A.W. Tozer knyga „Dieviškas įsiveržimas“ („The Divine Conquest“) giliai tyrinėja krikščioniško gyvenimo esmę ir iššūkius, su kuriais susiduria tikintieji, siekdami gilinti savo ryšį su Dievu. Autorius siūlo, kad tikrasis dvasinis gyvenimas nėra pasiekiamas vien žodžiais ar teologinėmis žiniomis, bet per gilią, realią patirtį, kuri iš esmės transformuoja žmogų. Knyga skirta tiems, kurie jaučiasi nusivylę paviršutiniškumu ir ieško kažko daugiau – Dievo realybės ir jėgos, galinčios juos pakeisti.
Pirmajame skyriuje Tozeris atkreipia dėmesį į Dievo amžinumą. Jis cituoja Senojo ir Naujojo Testamento eilutes, pabrėždamas, kad Dievas buvo prieš viską ir bus visada. Jo egzistencija neapsiriboja laiku ar erdve, o tai Tozeris išryškina kaip kertinę tikėjimo tiesą. Jis perspėja, kad ši tiesa, nors ir žinoma daugeliui tikinčiųjų, dažnai praranda savo galią kasdieniame gyvenime, nes tampa tiesiog įprasta idėja. Per šią knygą autorius siekia atgaivinti Dievo amžinumo suvokimą ir įdiegti jį į krikščionių sąmonę.
Citata, kuri apibūdina šią mintį, yra: „Kaip buvau su Moze, taip būsiu visuomet su tavimi“ (Jozuės 1:5). Šie žodžiai atskleidžia Dievo nekintamumą ir Jį kaip nuolatinį šaltinį, kuris visada yra šalia tikinčiojo, nepaisant laiko ar aplinkybių. Tozeris teigia, kad mes dažnai žvelgiame į praeitį ir ateitį, pamiršdami, kad Dievas yra dabar su mumis. Šis suvokimas turėtų keisti mūsų gyvenimą, suteikdamas jėgų ir ramybės.
Knygos tikslas – padėti krikščionims suvokti, kad tikrasis tikėjimas yra neatsiejamas nuo Dievo buvimo pajautimo čia ir dabar. Tozeris kalba apie realų susitikimą su Dievu, kuris keičia ne tik žmogaus įsitikinimus, bet ir jo vidinę būseną. Jis nurodo, kad pirmieji krikščionys buvo užsidegę tikėjimu ne todėl, kad jie žinojo teisingą teologiją, bet todėl, kad jie realiai patyrė Dievo buvimą savo gyvenime. Ši patirtis buvo pagrindinis jų džiaugsmo ir stiprybės šaltinis.
Citata, atskleidžianti šią mintį: „Mūsų problema yra ta, kad mes įsivaiduojame, jog esame vieni. Ištaisykime šią klaidą galvodami apie save kaip apie stovinčius prie didelės upės kranto; pasukime galvą į kairę ir pamatysime upę, tekančią iš mūsų praeities; pasukime galvą į dešinę ir pamatysime ją tekančią į mūsų ateitį. Tačiau pamatykime ir tai, kad ji teka pro mūsų dabartį.“ Tai parodo, kaip Dievas yra visada su mumis, bet dažnai nepastebimas dėl mūsų riboto suvokimo.
„Dieviškas įsiveržimas“ taip pat skiria dėmesį tam, kaip religija gali tapti paviršutinišku žaidimu. Tozeris teigia, kad krikščionybė be Dievo jėgos ir realios patirties tampa tiesiog žodžių žaidimu, kuris nieko nekeičia žmogaus gyvenime. Jis įspėja, kad religija, kai ji naudojama tik tam, kad sukurtų įvaizdį ar statusą, negali vesti tikrosios dvasinės transformacijos. Tai yra tuščia religija, kurioje nėra Dievo jėgos.
Citata apie šią mintį: „Bažnyčia, galime sakyti, turi savo žaidimo aikšteles, savo taisykles ir savo komandą, kuri žaidžia dievobaimingais žodžiais. Joje yra religingi žmonės (tiek pasauliečiai, tiek dvasininkai), kurie išlaiko žaidimą savo pinigais ir palaiko jį savo buvimu, bet savo gyvenimu ir charakteriu jie niekuo nesiskiria nuo tų, kuriems visiškai neįdomu religija.“
Knyga kviečia skaitytoją į gilų dvasinį gyvenimą, kuris neapsiriboja vien žodžiais ar apeigomis. Tozeris teigia, kad tikroji krikščionybė yra patyrimas ir gilus susitikimas su Dievu, kuris keičia žmogaus širdį. Tai nėra pasiekta per intelektualinį supratimą ar teologinį aiškinimą, bet per Dievo Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime. Knyga skatina nebijoti gilintis į savo santykį su Dievu, kad žmogus galėtų patirti tikrąją dvasinę laisvę ir džiaugsmą.
Knygą rekomenduojama skaityti tiems, kurie siekia gilesnio dvasinio gyvenimo, kurie jaučiasi nusivylę paviršutiniškumu ir ieško tikrosios krikščionybės esmės. Tai taip pat naudinga tiems, kurie trokšta suvokti, kaip Dievo buvimas ir jėga gali keisti žmogaus gyvenimą kasdien.