Citatoje išryškinama pagrindinė teologinė mintis apie Dievo prigimtį ir jo pažinimo ribotumą žmogaus suvokimui. Žodžiai „Nors ir apsireikšdamas, Dievas lieka nesuvokiamas slėpinys“ reiškia, kad net jei Dievas save apreiškia per kūriniją, per raštus, per Jėzų Kristų, žmogaus protas vis tiek negali iki galo suvokti Jo begalinės esmės. Dievas, kaip aukščiausia ir transcendentinė būtybė, lieka paslaptis, nes Jis pranoksta žmogaus ribotą supratimą.
- „Nors ir apsireikšdamas“: Šiuose žodžiuose teigiama, kad Dievas pasirodo žmonėms per įvairius būdus – tiek per gamtą, tiek per šventus raštus, tiek per savo Sūnų, Jėzų Kristų. Tačiau net tada, kai Dievas save apreiškia, mes galime suvokti tik tam tikras Jo dalis, aspektus, bet ne visumą.
- „Dievas lieka nesuvokiamas slėpinys“: Žmogaus protas yra ribotas, ir Dievo esmė bei Jo veikimo būdai yra neaprėpiami. Tai pabrėžia Dievo transcendenciją, tai, kad Jis yra už mūsų proto ir supratimo ribų.
- „Jei tu Jį suprastum, Jis nebūtų Dievas“: Šis posakis priskiriamas šventajam Augustinui. Jis reiškia, kad jei mes pilnai suprastume Dievą, tai reikštų, kad Jis nebėra aukštesnė, transcendentinė būtybė. Dievas privalo būti virš mūsų supratimo, kitaip Jis nebūtų Dievas – viską aprėpianti ir amžina būtybė.
- Šventasis Augustinas:
„Jei supratai jį, tai nebuvo Dievas, kurį supratai.“
(Sermones, 52, 6, 16) - Izaijo 55:8-9:
„Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, – sako VIEŠPATS. Kaip dangus aukštesnis už žemę, taip mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.“ - Romiečiams 11:33:
„O, kokie neištiriami Dievo turtai, išmintis ir pažinimas! Kokia nesuvokiami Jo sprendimai ir neperprantami Jo keliai!“
Citatos pabrėžia, kad Dievas lieka slėpinys, net jei mes galime pažinti tam tikras Jo savybes. Laisvė Dievą pažinti ir kartu pripažinti, kad Jo pilnai suvokti neįmanoma, yra esminis tikėjimo aspektas.