Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirtimo diena, minima rugsėjo 11 d. pagal Julijaus kalendorių (arba rugpjūčio 29 d. pagal Grigaliaus kalendorių), yra krikščionių šventė, skirta prisiminti tragišką šv. Jono Krikštytojo, vieno svarbiausių Biblijos pranašų, mirtį. Šv. Jonas Krikštytojas buvo ne tik pranašas, bet ir Jėzaus Kristaus pirmtakas, kuris skelbė apie Mesijo atėjimą ir krikštijo Jėzų Jordano upėje.
Pasak Evangelijų, šv. Jonas Krikštytojas buvo pagarsėjęs dėl savo atviro pamokslavimo ir raginimo žmones atgailauti už nuodėmes. Jis buvo tiesos ir teisingumo gynėjas, todėl viešai pasmerkė Erodo Antipo, Galilėjos valdovo, vedybas su savo brolio žmona Erodiada, laikydamas jas neteisėtomis. Erodiada, supykusi dėl šio pasmerkimo, užsibrėžė tikslą atsikeršyti Jonui.
Šv. Jono Krikštytojo mirties istorija išsamiai aprašyta Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Matą. Erodas Antipas laikė šv. Joną kalėjime, tačiau bijojo jį nužudyti dėl liaudies palaikymo, nes daug žmonių laikė Joną pranašu. Tačiau per Erodo gimtadienį Erodiados dukra Salomė šoko prieš Erodą ir jo svečius, o jos šokis taip sužavėjo valdovą, kad jis pažadėjo jai išpildyti bet kokį norą. Pasikonsultavusi su motina, Salomė paprašė Jono Krikštytojo galvos. Erodas, nors ir nenoriai, sutiko, ir Jonas buvo nukirsdintas kalėjime. Jo galva buvo atnešta ant lėkštės ir įteikta Salomei, kuri ją perdavė savo motinai.
Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirtimo diena yra ne tik liūdna atmintina diena, bet ir svarbi dvasinė šventė. Ji primena apie Jono drąsą, ištikimybę tiesai ir pasirengimą mirti už savo įsitikinimus. Šventojo Jono mirtis yra pavyzdys, kaip tikėjimas ir tiesos gynimas gali sukelti persekiojimus, tačiau galutinis pasitikėjimas Dievu ir Jo teisingumu išlieka pagrindinė jėga krikščioniškoje tikėjimo praktikoje.
Ši diena švenčiama įvairiose krikščionių bendruomenėse, ypač Rytų Ortodoksų Bažnyčiose ir Katalikų Bažnyčioje. Per šventę vyksta specialios pamaldos ir maldos, skirtos pagerbti šv. Joną Krikštytoją. Ortodoksų tradicijoje ši diena dažnai yra pasninko diena, siekiant pagerbti šventąjį ir prisiminti jo nuolankumą bei pasiaukojimą. Tikintieji meldžiasi ne tik už šv. Jono užtarimą, bet ir už drąsą ginti tiesą bei tikėjimą savo gyvenime.
Be to, šv. Jono Krikštytojo galvos nukirtimo diena turi ir simbolinę reikšmę, susijusią su moralinėmis vertybėmis bei kova už teisingumą. Šv. Jonas atspindi ištikimybę tiesai ir Dievo valiai, nepaisant asmeninių pavojų. Jis buvo balsas dykumoje, kviečiantis žmones atgailai, ir jo gyvenimas bei mirtis tampa pamokymu, kaip svarbu ginti teisingumą, net kai tai gali atvesti į persekiojimus ar mirtį.
Šv. Jonas Krikštytojas yra laikomas ne tik pranašu, bet ir viena svarbiausių figūrų krikščionybėje. Jo gyvenimas ir mirtis simbolizuoja pasirengimą sekti Dievo valia ir ištikimybę tiesai. Kristaus žodžiai apie Joną Krikštytoją apibendrina jo reikšmę: „Iš visų gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją“ (Luko 7:28).