Rosh Hashanah yra žydų Naujieji Metai ir viena svarbiausių švenčių judaizme, žyminti naujo metų ciklo pradžią pagal hebrajų kalendorių. Tai ne tik laikas švęsti, bet ir dvasinės apmąstymų dienos, kai tikintieji susitelkia į atgailą, apmąstymus ir naują pradžią. Rosh Hashanah tiesiogiai verčiamas kaip „metų pradžia“ ir yra švenčiamas dvi dienas – pirmąją ir antrąją hebrajiško mėnesio Tishrei dienomis, kurios paprastai atitinka rugsėjo pabaigą arba spalio pradžią pagal Grigaliaus kalendorių.
Šventė žymi ne tik naujųjų metų pradžią, bet ir laikoma Dievo sukurtos pasaulio pradžios minėjimu, kai Dievas sukūrė žmogų. Tai laikoma dvasinio atgimimo, naujų tikslų ir siekių laiku. Rosh Hashanah taip pat yra pirmoji dešimties atgailos dienų laikotarpio (Aseret Yemei Teshuva) diena, kuri baigiasi Yom Kippur, Atpirkimo diena. Šiuo laikotarpiu žydai kviečiami apmąstyti savo praeitį, atgailauti už nuodėmes ir siekti susitaikyti tiek su Dievu, tiek su artimaisiais.
Vienas iš svarbiausių Rosh Hashanah ritualų yra šofaro (avių rago) pūtimas. Šofaras yra simbolis, kuris kviečia tikinčiuosius pabusti dvasiniam gyvenimui ir prisiminti savo atsakomybę prieš Dievą. Pagal tradiciją, šofaro garsas turi pažadinti žmones iš jų dvasinės miego būsenos, paskatinti apmąstymus apie gyvenimo prasmę, nuodėmes ir teisingumą. Šofaro pūtimas yra pranašiškas ženklas, kviečiantis žmones atsinaujinti ir ruoštis Yom Kippur atgailai. Rašte yra minimas šofaro garsas, kuris kviečia žmones grįžti prie Dievo: „Laikykitės savo Dievo, Viešpaties, kuris nurodo šventus susitikimus“ (Kunigų 23:24).
Rosh Hashanah šventėje yra gili simbolika ir tradicijos. Vienas iš svarbiausių papročių yra tashlich ceremonija, kurios metu tikintieji eina prie upės ar kito vandens telkinio ir simboliškai išmeta duonos trupinius į vandenį. Tai simbolizuoja nuodėmių išmetimą ir apsivalymą. Šis veiksmas grindžiamas ištrauka iš pranašo Michėjo knygos: „Tu atleisi visus jų nusikaltimus ir nuodėmes įmes į jūros gelmes“ (Michėjo 7:19).
Kitas svarbus paprotys yra šventinių patiekalų valgymas, kuris simbolizuoja gausą, sėkmę ir saldų gyvenimą. Tradiciškai valgomi obuoliai su medumi, kurie simbolizuoja norą, kad ateinantys metai būtų saldūs ir džiaugsmingi. Valgomi ir granatai, kurie simbolizuoja daugybę Dievo palaiminimų, nes granatų sėklos simbolizuoja gerus darbus, kurių žmonės turi siekti.
Rosh Hashanah metu taip pat svarbus bendruomeniškumas ir bendras dalyvavimas sinagogos pamaldose. Pamaldose skaitomi specialūs tekstai iš Toros, taip pat šlovinimo giesmės ir maldos, vadinamos Machzor, kurios yra skirtos šiai šventei. Tikintieji šlovina Dievą kaip kūrėją ir teisėją, prašydami atleidimo ir palaiminimo ateinantiems metams. Taip pat skaitomi psalmės, kurios kviečia Dievą būti gailestingu ir užrašyti žmonių likimus į „Gyvenimo knygą“.
Rosh Hashanah pabrėžia naują pradžią, kai tikintieji kviečiami apmąstyti savo praeitį, atgailauti už padarytas klaidas ir siekti dvasinio tobulėjimo. Tai laikas sustiprinti ryšį su Dievu, atnaujinti savo įsipareigojimus teisingumui ir gėriui bei tikėtis gerų ateinančių metų. Šventė moko žmones apie atsakomybę už savo veiksmus ir apie Dievo gailestingumą, kuris suteikia galimybę atsinaujinti ir pradėti gyvenimą iš naujo.
„Viešpats man sako: „Aš juos pašauksiu, jie mane išgirs ir aš juos palaiminsiu“ (Izaijo 65:24).