Chanuka, arba Šviesų šventė, yra viena svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų žydų švenčių, kuri švenčiama aštuonias dienas, dažniausiai lapkričio arba gruodžio mėnesiais. Chanuka švenčia istorinį žydų sukilimą prieš graikų valdymą ir stebuklą, kai po Jeruzalės Šventyklos atšventinimo per Makabėjų sukilimą, vienos dienos šventyklos alyvos atsargų užteko aštuonioms dienoms. Ši šventė simbolizuoja viltį, tikėjimą ir Dievo pagalbą, taip pat žydų tautos išlikimą ir nepriklausomybę.
Chanuka švenčiama Jeruzalės Šventyklos atstatymo ir pašventinimo 164 m. pr. m. e. garbei, po žydų pergalės prieš graikų-sirų Seleukidų imperiją. Graikų karalius Antiochas IV buvo uždraudęs žydų religines praktikas ir bandė helenizuoti žydų bendruomenę, verčiant juos garbinti graikų dievus. Tai sukėlė didelį pasipriešinimą, kurį vadovavo Makabėjai – žydų sukilėlių grupė, vadovaujama Jehuda Makabėjaus.
Po pergalės prieš Antiocho armiją, žydai grįžo į Jeruzalės Šventyklą, kuri buvo išniekinta. Jie atšventino Šventyklą, tačiau šventyklos Menora, ritualinė alyvos lempa, turėjo tik vienos dienos alyvos atsargas, nors jos buvo reikalingos aštuonioms dienoms, kad būtų pagaminta daugiau šventosios alyvos. Tačiau įvyko stebuklas – alyva degė aštuonias dienas, ir tai tapo pagrindiniu Chanukos stebuklu.
Chanukos ritualai ir tradicijos
- Menoros uždegimas – Pagrindinis Chanukos šventimo ritualas yra Menoros, arba Chanukijos (specialios aštuonių žvakių Menoros su devinta papildoma pagalbine žvake, vadinama „šamašu“), uždegimas. Kiekvieną Chanukos vakarą uždegama viena papildoma žvakė, pradedant nuo vienos pirmą vakarą ir pridedant po vieną kiekvieną dieną, kol aštuntą vakarą uždegamos visos aštuonios žvakės. Šamašo žvakė naudojama uždegti kitas žvakes, kurios simbolizuoja šviesą, stebuklą ir Dievo pagalbą.
Menoros uždegimo ceremonijos metu šeimos nariai recituoja specialias palaiminimo maldas (brachot) ir gieda dainas. Uždegus žvakes, Menora yra laikoma matomoje vietoje, dažniausiai prie lango, kad primintų apie Chanukos stebuklą.
- Maldos ir himnai – Per Chanuką žydai recituoja specialią padėkos maldą, vadinamą „Hallel“, kuri šlovina Dievą už stebuklą ir išgelbėjimą. Taip pat recituojama malda „Al HaNisim“, kurioje išreiškiama padėka už Makabėjų pergalę ir šventyklos atstatymą. Šventės metu giedamos ir tradicinės Chanukos dainos, tokios kaip „Maoz Tzur“.
- Valgiai – Chanukos metu tradiciškai valgomi kepti aliejuje patiekalai, kurie primena stebuklą su alyvos lempa. Vienas populiariausių patiekalų yra latkės – keptos bulvių blyneliai, taip pat dažnai valgomi sufganijot – spurgos su įvairiais įdarais. Šie maisto produktai simbolizuoja stebuklingą alyvos atsargų trukmę ir yra neatskiriama Chanukos šventimo dalis.
- Dreidelis – Chanukos metu populiariai žaidžiamas žaidimas su keturpusiu suktuku, vadinamu dreideliu. Dreidelio šonuose yra keturios hebrajiškos raidės – נ (nun), ג (gimel), ה (hei), ש (shin), kurios sudaro frazę „nes gadol haya sham“ (hebr. „Didis stebuklas įvyko ten“). Izraelyje paskutinė raidė yra פ (pei), o frazė reiškia „Didis stebuklas įvyko čia“, nurodant į Izraelį. Žaidimas su dreideliu simbolizuoja slaptą žydų mokymąsi, kai Antiocho karaliavimo laikotarpiu buvo uždrausta studijuoti Torą.
- Dovanos ir tzedakah – Nors dovanų dalijimas nėra tradiciškai siejamas su Chanuka, ši praktika tapo populiari daugelyje žydų bendruomenių, ypač Vakaruose. Taip pat svarbus Chanukos aspektas yra tzedakah – labdara ir dosnumas vargstantiems. Žydai per šventę dažnai dalijasi savo gėrybėmis su vargingais žmonėmis, pabrėždami socialinį atsakomybės jausmą.
Chanuka simbolizuoja ne tik fizinę Makabėjų pergalę prieš jų priešus, bet ir dvasinę kovą už tikėjimo išlaikymą. Graikų valdžia bandė helenizuoti žydų tautą, siekdama pakeisti jų tikėjimą ir kultūrą, tačiau Makabėjų sukilimas tapo pasipriešinimo svetimai įtakai simboliu. Chanuka primena apie šviesos ir dvasinio atsidavimo triumfą prieš tamsą ir priespaudą.
Šventės metu žydai apmąsto savo tapatybės svarbą, dvasinę stiprybę ir Dievo pagalbą išlaikant tikėjimą net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. Chanuka pabrėžia drąsą ginti savo tikėjimą ir išlaikyti tradicijas net tada, kai joms gresia pavojus. Tai šventė, kurioje išreiškiamas tikėjimas stebuklais, viltimi ir amžinąja šviesa, kuri veda žmones per tamsiausius laikus.
Chanuka taip pat skatina bendruomenės vienybę ir dėkingumą, nes šviesos uždegimo ritualas jungia šeimas ir bendruomenes, stiprindamas jų dvasinį ryšį.