Mehergan yra viena iš svarbiausių senovės Persijos švenčių, skirta derliui ir dievui Mithrai pagerbti. Ši šventė, kurią švenčia zoroastriečiai ir senovės Irano kultūroje gyvenę žmonės, simbolizuoja dėkingumą už derlių ir gamtos gausą. Mehergan vyksta rudens lygiadienio metu, paprastai spalio mėnesį pagal dabartinį kalendorių, ir yra laikoma antrąja pagal svarbą švente po Nowruz (pavasario naujųjų metų šventės).
Mithra yra viena svarbiausių dievybių senovės Irano panteone. Jis yra susijęs su šviesa, tiesa, draugyste, sutartimis ir apsaugos nuo blogio jėgomis. Zoroastrizme Mithra yra vienas iš Ahura Mazda, pagrindinio dievo, tarnų, kuris saugo žmoniją ir prižiūri žmonių sutartis, teisingumą bei bendruomeninius ryšius. Šventės metu Mithra pagerbiamas kaip šviesos ir tiesos sergėtojas, kuris užtikrina gerovę, teisingumą ir harmoniją pasaulyje. Mithra taip pat buvo laikomas derliaus dievu, todėl Mehergan švenčiama derliaus nuėmimo pabaigoje, kai žmonės dėkoja už gamtos dovanas.
Mehergan šventė buvo tradiciškai skirta derliaus pabaigai ir rudens sezonui švęsti. Tai laikas, kai žmonės dėkoja gamtos jėgoms už jų dosnumą, derlių ir apsaugą. Senovės Irane ši šventė buvo labai svarbi, nes ji taip pat simbolizavo dvasinį ir socialinį atsinaujinimą. Zoroastrizme šventės metu didelis dėmesys skiriamas tam, kad būtų įtvirtintas gėrio, šviesos ir tiesos triumfas prieš tamsą bei blogį.
Mehergan ceremonijos ir ritualai apima šventines apeigas, maldas ir bendruomeninius renginius. Pagrindinis ritualas yra susijęs su ugnimi, kuri zoroastrizme simbolizuoja šviesą, tiesą ir Ahura Mazda buvimą. Zoroastriečių šventyklose per Mehergan ugnies aukuras yra įžiebiamas kaip simbolinis Mithros pagerbimo ženklas. Ugnies aukuras palaikomas visą šventę, ir tikintieji renkasi aplink jį, kad atliktų maldas ir apeigas, skirtas Mithrai ir Ahura Mazda.
Per šventę taip pat ypatingą vietą užima šventinis stalas, kuris puoštas derliaus vaisiais ir gėlėmis, ypač jų – augalu, kuris simbolizuoja ilgalaikį gyvenimą ir laimę. Ant stalo dedami įvairūs vaisiai, daržovės, riešutai, granatai, vynuogės, obuoliai ir kiti simboliniai maisto produktai, simbolizuojantys gausą ir derliaus dosnumą. Šventės dalyviai dažnai puošiasi gražiais, ryškiais drabužiais, o namai taip pat puošiami gėlėmis ir spalvingais dekoracijomis.
Kaip ir per Nowruz, Mehergan metu žmonės siekia apsivalyti fiziškai ir dvasiškai. Šventės metu yra tradiciškai atliekami gerumo ir dosnumo darbai, dalijamasi su vargingesniais ir skatinama socialinė harmonija. Žmonės taip pat stengiasi sutvirtinti draugystės, bendruomenės ryšius ir pagarbą.
Mehergan šventė turi gilią istorinę kilmę, susijusią su senovės Irano mitologija ir dievu Mithra. Pasak kai kurių šaltinių, ši šventė buvo skirta ne tik derliui ir Mithrai pagerbti, bet ir karalių bei valdovų įtvirtinimui, nes Mithra buvo laikomas dievu, saugančiu sutartis ir užtikrinančiu teisingumą. Manoma, kad Mehergan buvo švenčiama Persijos imperijos sostinėse kaip didelė valstybės ir religinė šventė, simbolizuojanti karališką valdžią ir teisingumo viešpatavimą.
Zoroastrizmo teologijoje Mithra yra svarbus dievas, kuris stebi visus žmonių veiksmus ir prižiūri, kad būtų laikomasi teisingumo, sąžiningumo ir tiesos. Jis yra susijęs su saulės šviesa, todėl jo garbinimas Mehergan metu – tai ne tik padėka už derlių, bet ir pagarbos parodymas tiesos, šviesos ir gėrio jėgoms, kurios veikia visatoje.
Nors šventė turi senas šaknis, Mehergan vis dar yra svarbi šventė tarp zoroastriečių bendruomenių, ypač Irane ir tarp diasporų. Šventė simbolizuoja dvasinį ir socialinį atsinaujinimą, žmonių ryšį su gamta ir derliaus gausą. Šiandien Mehergan švenčiama ne tik kaip religinė šventė, bet ir kaip kultūrinė tradicija, skatinanti bendruomenės vienybę ir aplinkos bei žemės jėgų gerbimą.
Mehergan šventė atspindi ir zoroastrizmo pagrindines vertybes – Asha (tiesa), Vohu Manah (gerumas) ir Kshathra Vairya (teisėtas valdymas), kurios skatina gėrio pergalę prieš blogį ir harmoniją pasaulyje.