Šv. Juozapato šventė, švenčiama lapkričio 12 dieną, skirta pagerbti Šv. Juozapatą Kuntsevičių – vieną iš žymiausių Rytų Bažnyčios šventųjų, kuris savo gyvenimą paskyrė Bažnyčios vienybės skatinimui tarp Rytų ir Vakarų krikščionių. Jis buvo graikų apeigų katalikų arkivyskupas, kankinys ir vienuolis, kurio veikla tapo labai svarbi ne tik Ukrainoje, bet ir visoje krikščioniškoje tradicijoje.
Šv. Juozapatas gimė 1580 m. Voluinės mieste, dabartinėje Ukrainoje, stačiatikių šeimoje, bet jauname amžiuje prisijungė prie Katalikų Bažnyčios, laikydamasis Bresto unijos, kuri 1596 m. suvienijo dalį Rytų krikščionių su Romos Katalikų Bažnyčia. Juozapatas tapo Bazilijonų vienuoliu ir pasišventė Bažnyčios vienybės siekimui. Vėliau jis buvo paskirtas Polocko arkivyskupu ir nuolat ragino tiek dvasininkus, tiek tikinčiuosius laikytis bendrystės su Romos Katalikų Bažnyčia, tačiau tai susidūrė su dideliu pasipriešinimu tiek iš stačiatikių, tiek iš kitų vietinių gyventojų.
Nepaisant pasipriešinimo, Šv. Juozapatas aktyviai skleidė vienybės idėją, vykdė pastoracinę veiklą ir stengėsi atnaujinti bei stiprinti vietinę Bažnyčią. Jis reformavo vienuolynus, stiprino vienuolių dvasinį gyvenimą ir padėjo bažnyčioms, kurios laikėsi Romos suvienytos katalikybės.
Jo veikla baigėsi tragiškai 1623 m., kai jis buvo nužudytas Vitebske per minios sukeltą maištą dėl jo propaguojamos vienybės su Roma. Jį nužudė jo priešai, kurie nenorėjo, kad stačiatikiai būtų sujungti su Romos Bažnyčia. Nepaisant jo kankinystės, jo mirtis tapo simboliu tikinčiųjų vienybės ir susitaikymo troškimui.
Šv. Juozapatas buvo kanonizuotas 1867 m. Popiežiaus Pijaus IX ir yra laikomas pirmuoju rytų krikščioniu, tapusiu katalikų Bažnyčios šventuoju po Unijos su Roma. Jis yra ypatingai gerbiamas graikų apeigų katalikų bendruomenėse ir yra jų Bažnyčios vienybės simbolis.
Šv. Juozapato gyvenimas ir kankinystė kviečia tikinčiuosius apmąstyti vienybės svarbą Bažnyčioje ir stiprina įsipareigojimą dirbti dėl krikščioniškos brolybės tarp skirtingų konfesijų. Jis yra pavyzdys tiems, kurie siekia taikos ir susitaikymo tarp skirtingų krikščioniškų bendruomenių.
Biblijoje, vienybės dvasia ir Jėzaus malda už savo sekėjus yra išreikšta šiais žodžiais:
Jono evangelija 17:21
„Kad visi būtų viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, jog pasaulis įtikėtų, kad tu esi mane siuntęs.“
Šv. Juozapatas savo gyvenimu liudijo šią Jėzaus maldą už vienybę ir savo pastangomis siekė krikščionių bendruomenių susivienijimo. Jo šventė ragina tikinčiuosius melstis už Bažnyčios vienybę ir dirbti dėl broliškumo bei taikos tarp skirtingų konfesijų.