Visų šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1-ąją, yra viena svarbiausių švenčių katalikų Bažnyčioje. Ši diena skirta pagerbti visus šventuosius – tiek tuos, kurie yra kanonizuoti Bažnyčios, tiek tuos, kurių šventumas nėra oficialiai pripažintas, bet kurie gyveno pagal tikėjimo vertybes ir yra Dievo danguje. Visų Šventųjų diena yra iškilminga proga, kai tikintieji švenčia ne tik žinomus šventuosius, bet ir kiekvieną žmogų, kuris savo gyvenimu sekė Kristų ir pelnė amžinąjį gyvenimą dangaus karalystėje.
Šventė buvo įtvirtinta Bažnyčioje jau ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, kai Bažnyčia pripažino būtinybę pagerbti visus šventuosius, kurių gyvenimas buvo nuolankus, bet kurie buvo tikri Dievo tarnai. Pirmieji krikščionys ypatingai gerbė kankinius, kurie atidavė savo gyvybę už tikėjimą, tačiau laikui bėgant šventumas buvo siejamas ne tik su kankinystė, bet ir su kitomis gyvenimo dorybėmis. VIII amžiuje popiežius Grigalius III oficialiai paskyrė lapkričio 1-ąją Visų Šventųjų diena.
Visų Šventųjų šventė yra glaudžiai susijusi su tikėjimu į šventųjų užtarimą. Krikščionys tiki, kad šventieji yra artimi Dievui ir gali užtarti tuos, kurie meldžiasi į juos, prašydami Dievo malonių. Šventųjų gyvenimai yra pavyzdys, kaip žmogus gali pasiekti dvasinį tobulumą, nepaisant kasdienių sunkumų, ir jie skatina tikinčiuosius sekti Kristaus pėdomis.
Visų Šventųjų dieną tikintieji lankosi bažnyčiose, kur vyksta specialios mišios, skirtos pagerbti šventuosius ir melstis už jų užtarimą. Dažnai šventės metu primenama apie dorybes, kurias šventieji savo gyvenimuose puoselėjo – nuolankumą, atsidavimą, tikėjimą, atleidimą ir artimo meilę. Tai diena, kai tikintieji kviečiami susimąstyti apie savo gyvenimo kelią ir kaip jie gali siekti šventumo kasdieniame gyvenime.
Visų Šventųjų diena taip pat siejama su amžinojo gyvenimo viltimi. Šventieji yra gyvas liudijimas, kad amžinasis gyvenimas Dievo karalystėje yra tikslas, kurio siekia kiekvienas tikintysis. Šventieji yra Dievo meilės ir atpirkimo pavyzdys, parodantis, kad gyvenimas žemėje nėra pabaiga, o tik kelio į amžinybę dalis.
Biblijoje gausu nuorodų į šventuosius ir šventumą, o viena iš esminių ištraukų, kalbančių apie šventumą, yra iš Mato evangelijos:
Mato evangelija 5:8
„Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.“
Citata puikiai apibūdina šventųjų esmę – jų tyros širdys ir gyvenimo šventumas leidžia jiems regėti Dievą ir gyventi Jo artume. Šventieji buvo tie, kurie, nepaisant sunkumų, išsaugojo tyrą širdį ir pilnai atsidavė Dievui.
Lietuvoje Visų Šventųjų diena yra labai gerbiama šventė. Ji dažnai siejama su Vėlinėmis, kurios švenčiamos lapkričio 2-ąją ir skirtos mirusiems artimiesiems prisiminti. Per Visų Šventųjų dieną tikintieji lanko kapines, puošia artimųjų kapus gėlėmis, uždega žvakes ir meldžiasi už mirusiųjų sielas. Ši tradicija pabrėžia krikščionių tikėjimą į amžinąjį gyvenimą ir nuolatinę viltį, kad po mirties sielos su Dievo malone patenka į dangaus karalystę.
Visų Šventųjų diena primena tikintiesiems apie jų gyvenimo galutinį tikslą – amžinąjį gyvenimą su Dievu. Tai yra laikas, kai krikščionys kviečiami apmąstyti, kaip jie gali sekti šventųjų pavyzdžiu ir siekti Dievo karalystės.