Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai šventė, dažnai vadinama Gandrinėmis, švenčiama kovo 25 dieną. Ši šventė žymi vieną iš svarbiausių įvykių krikščioniškoje tikėjimo tradicijoje – momentą, kai angelas Gabrielius apsireiškė Marijai ir pranešė, kad ji pradės Sūnų, kuris bus Dievo Sūnus. Šis įvykis laikomas Dievo įsikūnijimo pradžia ir prasidėjimu, kai Dievas tapo žmogumi per Jėzaus Kristaus pradėjimą. Gandrinės švenčiamos devynis mėnesius prieš Kalėdas, simbolizuojant Jėzaus prasidėjimo ir gimimo laikotarpį.
Pasak Luko evangelijos, Marija, būdama jauna mergelė iš Nazareto, buvo išrinkta Dievo ypatingai misijai – tapti Išganytojo Motina. Nors pradžioje ji buvo nustebinta ir išsigandusi angelo apsireiškimo, Marija su nuolankumu priėmė Dievo valią. Jos atsakymas „Tebūnie man pagal tavo žodį“ yra vienas iš svarbiausių akimirkų Šventajame Rašte, liudijantis jos tikėjimą ir visišką atsidavimą Dievo planui.
Šventė turi gilią teologinę reikšmę, nes ji pažymi Dievo įsikūnijimo slėpinį – momentą, kai amžinasis Dievas nusprendė tapti žmogumi, kad per Jėzų Kristų išgelbėtų žmoniją. Marija, kaip Kristaus Motina, tapo labai svarbiu tikėjimo pavyzdžiu. Jos pasitikėjimas Dievo valia ir nuolankumas tapo idealu visiems tikintiesiems, kurie taip pat kviečiami priimti Dievo planus su atsidavimu ir tikėjimu.
Gandrinių pavadinimas kai kuriose šalyse ir Lietuvoje yra susijęs su gamtos ciklais ir paukščių sugrįžimu pavasarį. Manoma, kad šią dieną parskrenda gandrai, atnešantys gyvybės ir atgimimo simboliką, kas puikiai dera su šventės teologine reikšme – naujo gyvenimo pradžia. Ši šventė ne tik mini Jėzaus pradėjimą, bet ir simbolizuoja dvasinį atgimimą ir atsinaujinimą.
Liturgijoje per Viešpaties Apreiškimo šventę ypatingai pabrėžiamas angelo Gabrieliaus apsilankymas ir dialogas su Marija. Marija, nors ir būdama paprasta mergelė, savo atsakymu „taip“ Dievui pradėjo pasaulio išganymo planą. Tai taip pat yra šventė, kurią galima vadinti vilties švente, nes ji pažymi, kad Dievas nusprendė ateiti į pasaulį ir gyventi tarp žmonių.
Pati Apreiškimo istorija aprašyta Luko evangelijoje:
Luko evangelija 1:26-31
„Šeštą mėnesį Dievas pasiuntė angelą Gabrielių į Galilėjos miestą, vadinamą Nazaretą, pas mergelę, pažadėtą vyrui, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Įėjęs pas ją, angelas tarė: ‘Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!’ Išsigandusi tų žodžių, Marija svarstė, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: ‘Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.’“
Ištraukoje matome, kaip angelas Gabrielius atneša Marijai žinią, jog ji taps Dievo Sūnaus Motina. Tai yra pagrindinė šios šventės biblinė scena, kuri pabrėžia Dievo meilę ir Jo planą išgelbėti žmoniją per Jėzaus įsikūnijimą.
Gandrinės krikščioniškoje tradicijoje yra laikas, kai tikintieji kviečiami susimąstyti apie savo gyvenimo pašaukimą ir apie tai, kaip jie gali priimti Dievo valią su tokia pat nuolankumo ir tikėjimo dvasia, kokią parodė Marija. Jos pavyzdys yra ypatingai svarbus krikščionių gyvenime, nes jis kviečia tikinčiuosius atverti savo širdis Dievo veikimui ir būti Jo plano dalimi.
Šventė taip pat susijusi su naujo gyvenimo pradžia, ne tik dvasine, bet ir fizine prasme, todėl ji buvo ypač gerbiama tarp laukiančių moterų, kurios prašė Marijos užtarimo ir pagalbos nėštumo metu. Viešpaties Apreiškimas primena, kad Dievas veikia mūsų kasdienybėje ir kad kiekvienas gyvenimas, kiekviena nauja gyvybė yra Jo meilės ir plano dalis.