Juozapinės, arba Šv. Juozapo diena, yra švenčiama kovo 19 dieną ir skirta pagerbti Šv. Juozapą, kuris laikomas Jėzaus Kristaus globėju ir Marijos vyru. Šv. Juozapas krikščionybėje užima ypatingą vietą, nes jo gyvenimas simbolizuoja nuolankumą, pasitikėjimą Dievu ir ištikimybę. Jis yra šeimos globėjas, dirbančiųjų, tėvų ir amatininkų globėjas, todėl Juozapą ypač gerbia tie, kurie siekia dvasinio tobulumo per darbą, atsakomybę ir kasdienes pastangas.
Nors apie Šv. Juozapą Biblijoje nėra daug detalių, jis minimas kaip teisusis, tylaus ir ištikimo tikėjimo žmogus. Pagal Mato ir Luko evangelijas, Juozapas buvo kilęs iš Dovydo giminės, ir tai turėjo ypatingą reikšmę, nes pranašystės kalbėjo, kad Mesijas ateis iš Dovydo giminės. Juozapas yra laikomas Jėzaus teisiniu tėvu ir užėmė svarbią vietą Jėzaus gyvenime, užtikrindamas jo apsaugą ir rūpindamasis šeima.
Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kad kai Juozapas sužinojo apie Marijos nėštumą, būdamas teisus žmogus, norėjo ją slapta atleisti, kad neapsunkintų jos gyvenimo, tačiau angelas pasirodė jam sapne ir paaiškino, kad Marijos kūdikis yra pradėtas Šventosios Dvasios. Angelas paskatino Juozapą nebijoti priimti Mariją į savo namus. Juozapas pakluso šiam nurodymui be abejonių, parodydamas nuolankų tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu.
Šv. Juozapo vaidmuo Evangelijose daugiausia susijęs su jo pareiga apsaugoti ir rūpintis Marija bei Jėzumi. Kai angelas vėl pasirodė Juozapui sapne, liepdamas bėgti į Egiptą, kad apsaugotų kūdikį Jėzų nuo Erodo persekiojimo, Juozapas nedelsdamas vykdė šį Dievo nurodymą. Juozapas išsiskiria savo tyliu paklusnumu ir veikimu be jokių asmeninių siekių ar ambicijų. Jis rūpinosi šeima ir atliko savo pareigas su giliu tikėjimu ir pasitikėjimu Dievo plane.
Šv. Juozapas taip pat laikomas darbininkų ir amatininkų globėju, nes buvo dailidė, savo rankomis uždirbęs pragyvenimui. Dėl šios priežasties jis yra gerbiamas kaip paprastų darbo žmonių gynėjas ir tų, kurie siekia šventumo per kasdienius darbus ir atsakomybę, įkvėpėjas. Jo pavyzdys parodo, kad dvasinis gyvenimas ir artumas Dievui gali būti realizuojamas ne tik per religinius veiksmus, bet ir per kasdienį darbą bei šeimos rūpesčius.
Juozinės yra šventė, kuri pabrėžia šeimos vertybes, atsakomybę ir tylų, bet gilų tikėjimą. Ši šventė ypač reikšminga tiems, kurie siekia dvasinio tobulumo per darbą ir atsakomybę už šeimą. Katalikų Bažnyčioje Juozinės švenčiamos su ypatingomis mišomis, kuriose meldžiamasi už šeimas, tėvus, amatininkus ir visus, kurie dirba, kad išlaikytų savo šeimas. Šv. Juozapas taip pat yra laikomas visos Bažnyčios globėju, todėl šią dieną meldžiamasi ir už Bažnyčios vienybę bei jos misiją pasaulyje.
Be to, Juozinės yra puiki proga apmąstyti vyriškumą ir tėvystę. Juozapas yra dvasinės tėvystės pavyzdys – jis rūpinosi Jėzumi ir Marija su atsidavimu, nepaisydamas jokių asmeninių sunkumų. Jo gyvenimo pavyzdys skatina krikščionis būti atsakingais, nuolankiais ir pasiruošusiais rūpintis kitais, net jei tai reikalauja aukų.
Biblijos citatos, susijusios su Šv. Juozapu:
Mato evangelija 1:20-21
„Kai jis apie tai galvojo, štai jam sapne pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: ‘Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti savo žmonos Marijos, nes kas joje prasidėjo, yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, ir tu pavadinsi jį Jėzumi, nes jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių.’“
Mato evangelija 2:13-14
„Kai jie iškeliavo, štai Viešpaties angelas sapne pasirodė Juozapui ir tarė: ‘Kelkis, imk kūdikį ir jo motiną ir bėk į Egiptą. Būk ten, kol tau pranešiu, nes Erodas ieškos kūdikio, kad jį nužudytų.’ Tada Juozapas atsikėlė, naktį paėmė kūdikį ir jo motiną ir iškeliavo į Egiptą.“
Citatos atspindi Juozapo vaidmenį kaip globėjo ir gynėjo, kuris, vadovaudamasis Dievo nurodymais, apsaugojo savo šeimą ir pakluso Dievo planui be jokių dvejonių ar abejonių. Juozapui skirta šventė kviečia tikinčiuosius ne tik pagerbti šventąjį, bet ir sekti jo tikėjimo, nuolankumo bei atsidavimo Dievui pavyzdžiu.