Kamža yra trumpas liturginis drabužis, naudojamas Romos katalikų bažnyčioje, dažniausiai dėvimas patarnautojų, klierikų, choristų ar kai kurių dvasininkų per įvairias religines apeigas, tokias kaip šventosios mišios ar procesijos. Tai balta arba šviesios spalvos drabužis, kuris siekia šlaunis ir paprastai yra dėvimas virš kito drabužio, pavyzdžiui, sutanos. Kamža yra paprasta ir kukli savo dizainu, be įmantrių dekoracijų, tačiau kartais gali turėti nėrinių ar kitų subtilių puošmenų apatinėje dalyje.
Kamža simbolizuoja švarą, tyrumą ir dvasinį pasirengimą dalyvauti šventosiose apeigose. Jos balta spalva turi gilią simboliką, susijusią su dvasiniu tyrumu ir krikščioniškuoju siekiu atitikti Dievo valią. Kai patarnautojai ar kiti bažnyčios tarnai vilki kamžą, tai išreiškia jų pasirengimą tarnauti šventose apeigose ir atsidavimą Dievo tarnystei.
Šio drabužio istorija siekia ankstyvąją krikščionybės epochą, kai tam tikri bažnyčios tarnautojai dėvėdavo specialius drabužius, kad išsiskirtų iš tikinčiųjų ir simbolizuotų savo ypatingą vaidmenį liturgijoje. Laikui bėgant kamža tapo atpažįstamu simboliu tų, kurie tarnauja bažnyčios apeigose, tačiau nėra visiškai įšventinti į dvasininkiją.
Praktiškai kamža yra funkcionalus drabužis, kuris padeda uždengti kasdienius drabužius ir suteikia vienodą bei tvarkingą išvaizdą bažnyčios tarnams. Tai paprastas, bet reikšmingas drabužis, kuris prisideda prie liturginės tvarkos ir rimties. Šiuolaikinėje bažnyčioje kamža išlaikė savo simbolinę ir praktinę reikšmę kaip kuklus, bet svarbus liturginis drabužis.