Patena yra mažas apvalus indas, naudojamas Romos katalikų ir kitų krikščioniškų liturgijų metu. Ji dažniausiai gaminama iš metalo, pavyzdžiui, aukso ar sidabro, ir naudojama laikyti eucharistinę duoną – šventąją Komuniją, kuri liturgijos metu tampa Kristaus kūno simboliu. Patena dedama ant altoriaus kartu su taure ir kitais liturginiais reikmenimis per šventąsias mišias.
Simboliniu požiūriu patena gali būti siejama su lenta ar neštuvais, kuriais Jėzaus kūnas buvo nešamas į kapą po nukryžiavimo. Evangelijose pasakojama, kaip po Jėzaus mirties ant kryžiaus, jo kūną paėmė Juozapas iš Arimatėjos ir Nikodemas, suvyniojo į drobulę ir nešė į naują kapą, iškirstą uoloje. Tai buvo pagarbos ir meilės veiksmas, o šis nešimas į kapą tapo svarbiu momentu, pabrėžiančiu Jėzaus laidotuvių šventumą ir tikėjimo prisikėlimu pažadą.
Patena, ant kurios laikomas šventasis ostija, tampa ne tik praktiniu, bet ir simboliniu elementu, perteikiančiu tą patį sakralumą ir pagarbą, kurią buvo parodyta Jėzaus kūnui jo palaidojimo metu. Eucharistinėje liturgijoje duona, laikoma ant patenos, po pašventinimo tampa Kristaus kūnu, ir tai tiesiogiai susiję su Jėzaus kūno paaukojimu per jo kančią ir mirtį. Patena primena šį įvykį ir kviečia tikinčiuosius suvokti Eucharistijos paslaptį – Jėzaus auką už žmonijos išganymą.
Istoriniu požiūriu patena visada buvo esminė altoriaus reikmenų dalis, naudojama nuo pat pirmųjų Bažnyčios laikų. Ankstyvoji krikščionybė vertino šiuos sakramentinius reikmenis kaip ypatingus ir šventus, skirdama jiems ypatingą vietą per apeigas. Patena buvo laikoma ne tik indas duonai, bet ir šventumo simbolis, nes ant jos esanti ostija transformuojasi į Kristaus kūną.
Liturgijoje patena naudojama labai ritualizuotu būdu – ją laiko kunigas arba patarnautojas, o vėliau ant jos dedama pašventinta duona, kuri bus dalijama tikintiesiems per Komuniją. Kunigas, laikydamas pateną, dažnai lydi šį veiksmą malda, prašydamas Dievo, kad jis pašventintų maistą ir tikinčiuosius, kurie priims šventąją Komuniją. Tai ne tik fizinis maistas, bet ir dvasinis maistas, kuris teikia gyvybę ir palaimą.
Šiuolaikinėse mišiose patena išlaiko savo svarbią vietą liturgijoje, ypač per eucharistinę auką, kur Kristaus kūnas ir kraujas atnešami tikintiesiems. Jos simbolinė reikšmė, susijusi su Jėzaus kūno nešimu į kapą, primena apie šventumą ir rimtumą, kuriuo tikintieji turėtų priimti Eucharistiją. Kiekvieną kartą, kai patena naudojama per mišias, tai yra priminimas apie Jėzaus mirtį, jo prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą, kuris pažadamas per šventąją Komuniją.