Sekuliarizmas yra socialinis, kultūrinis ir politinis procesas, kuriuo siekiama atskirti religiją nuo viešojo gyvenimo ir valstybinės politikos. Šis procesas apima religinių institucijų ir tikėjimo sistemų įtakos sumažėjimą valstybės, švietimo, teisės ir kitose sferose. Sekuliarizmas dažnai laikomas modernizacijos ir pažangos simboliu, nes jis leidžia plėtoti pasaulietines idėjas, mokslą ir racionalų mąstymą be religinės įtakos.
Istoriškai sekuliarizmas prasidėjo Vakarų Europoje nuo Renesanso ir Apšvietos laikotarpio, kai buvo skatinamas kritinis mąstymas ir švietimas. Tokie mąstytojai kaip Voltaire, John Locke ir Thomas Jefferson pabrėžė individualias teises, laisvę ir religijos laisvę, kas prisidėjo prie valstybės ir religijos atskyrimo.
Sekuliarizmas gali turėti įvairias formas ir pasireikšti skirtingose šalyse. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, sekuliarizmas yra labai stiprus, o valstybė yra aiškiai atskirta nuo religinių institucijų. Kitose, pavyzdžiui, JAV, nors ir egzistuoja konstitucinės garantijos dėl religijos laisvės, religija vis dar gali turėti didelę įtaką kultūrai ir politikai.
Sekuliarizmas taip pat kelia diskusijų ir debatų dėl moralinių ir etinių vertybių, nes be religijos pagrindo kyla klausimų, kaip formuluoti normas, principus ir vertybes, kurie būtų priimtini įvairioms grupėms, turinčioms skirtingus įsitikinimus. Kritikai teigia, kad sekuliarizmas gali sukelti dvasinį skurdą ir prarasti tradicinių vertybių, kai tuo tarpu šalininkai tvirtina, kad tai leidžia sukurti tolerantiškesnę ir įvairesnę visuomenę, kurioje kiekvienas gali laisvai reikšti savo tikėjimą ar netikėjimą.
Sekuliarizmas yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis procesas, turintis didelę įtaką šiuolaikinei visuomenei, kultūrai ir politikai.