Gėrio ir blogio pažinimo medis yra simbolinis medis, aprašytas Biblijos Pradžios knygoje, esančiame Edeno sode. Šis medis vaidina esminį vaidmenį pirmosios žmogaus nuodėmės istorijoje, kai Adomas ir Ieva nusprendė nepaklusti Dievui ir paragavo šio medžio vaisių. Dievas buvo davęs įsakymą Adomui ir Ievai: „Nuo visų sodo medžių jūs galite valgyti, bet nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio nevalgysite, nes tą dieną, kai jūs nuo jo valgysite, tikrai mirsite“ (Pradžios 2:16–17).
Gėrio ir blogio pažinimo medis simbolizuoja žinojimą, kuris priklauso vien tik Dievui – moralinio pasirinkimo, sąmoningo supratimo apie gerą ir blogą, galios ir atsakomybės sferą. Šiame kontekste, pažinimas gėrio ir blogio yra ne tik apie žinojimą, bet apie žmogaus laisvą valią ir sugebėjimą spręsti, kas yra teisinga ir neteisinga, moralinė atsakomybė, kurios Dievas nenorėjo perleisti žmogui.
Kai žaltys sugundė Ievą paragauti vaisiaus, jis teigė, kad valgant nuo šio medžio, jų „akys atsivers ir jie taps kaip Dievas, pažindami gėrį ir blogį“ (Pradžios 3:5). Suvalgę vaisių, Adomas ir Ieva iš tiesų pradėjo suvokti savo nuogumą, jie įgijo moralinį supratimą ir atskyrimą tarp gėrio ir blogio, tačiau tai atvedė į nuodėmę, bausmę ir išvarymą iš Rojaus.
Gėrio ir blogio pažinimo medis tampa simboliu žmogaus troškimo tapti lygiu Dievui, peržengti Dievo nustatytas ribas ir įgyti žinojimą, kuris nebuvo skirtas žmonėms. Valgydami uždraustą vaisių, jie įvykdė pirmąją nuodėmę, kuri atvedė į nuopuolį – atskyrimą nuo Dievo ir įvedė kančias, mirtį bei atsakomybę už moralinius pasirinkimus į pasaulį.