Šis tekstas iškelia geografines klaidas ir netikslumus, randamus Biblijos Pradžios knygos pasakojime apie Edeno sodą. Pradžios knyga (2:8, 10–14) mini keturias upes, kurios, kaip teigiama, teka iš Edeno sodo ir drėkina aplinkines šalis. Tos upės yra Pisonas, Gehonas, Tigras ir Eufratas. Geografiniu požiūriu, šių upių vieta ir aprašymas kelia daug klausimų ir neatitikimų.
Pirmiausia, Biblijoje teigiama, kad Pisonas teka aplink Hevilato šalį, kur randamas auksas, bdelijų ir onikso akmuo. Bdelijų medžiaga nėra aiškiai žinoma, todėl kyla painiavos dėl šios vietos tikslumo. Komentatoriai Pisoną dažnai sieja su Araksu – Armėnijos upe, tačiau ši upė nėra gerai žinoma dėl savo aukso ir onikso, ir ji neturi nieko bendro su Hevilato šalimi, kuri lieka neaiškiai apibrėžta.
Kitas paminėtas upės vardas – Gehonas – siejamas su Etiopija, o tai rodo, kad upė yra Nilas. Vis dėlto Nilas teka Afrikoje, o ne Artimuosiuose Rytuose, kur yra Tigras ir Eufratas. Tai kelia didelį geografinį nesutapimą, nes pagal Biblijos aprašymą, visos šios upės turėtų tekėti iš vienos Edeno vietos. Geografiniu požiūriu Nilas ir Tigras su Eufratu yra labai toli vienas nuo kito ir neturi bendrų ištakų.
Tigras ir Eufratas yra tikros upės, tekančios per dabartinį Iraką, o jų ištakos yra netoli viena kitos. Tačiau Edeno sodo aprašymas, kuriame teigiama, kad šios upės turi bendrą šaltinį, neatitinka tikrovės. Upės teka iš skirtingų vietų ir susilieja tik arti Persijos įlankos, o ne drėkina bendrą teritoriją.
Šios klaidos rodo, kad Pradžios knygos autorių suvokimas apie geografiją buvo ribotas arba paremtas mitais bei legendomis, o ne realiais geografiniais duomenimis. Toks netikslumas taip pat rodo, kad Biblijos pasakojimai kartais turi simbolinę, o ne tikslią faktinę reikšmę. Ankstyvųjų krikščionių teologai stengėsi pateisinti šiuos neatitikimus, kaip rodo švento Teodoreto komentarai, kuriuose teigiama, kad Dievas specialiai paslėpė rojaus vietą, kad žmonės negalėtų jos rasti.