Ezros knyga, dar žinoma kaip Ezdro knyga, yra Senojo Testamento dalis ir priklauso Biblijos istorinių knygų kategorijai. Ši knyga pasakoja apie žydų sugrįžimą iš Babilono tremties po Persijos karaliaus Kyro edikto ir jų pastangas atstatyti Jeruzalės šventyklą bei atnaujinti Dievo garbinimą pagal Mozės įstatymą. Knyga pabrėžia Dievo ištikimybę savo tautai ir būtinybę laikytis Jo įstatymų bei religinių praktikų.
Pirmojoje Ezros knygos dalyje aprašomas karalius Kyras, kuris leidžia žydams sugrįžti į savo tėvynę ir atstatyti šventyklą Jeruzalėje: „Taip sako Kyras, Persijos karalius: Viešpats, dangaus Dievas, man davė visų žemės karalysčių valdžią ir įsakė man pastatyti jam namus Jeruzalėje, kuri yra Jude“ (Ezros 1:2). Šis ediktas žymi Dievo pažado išsipildymą, nes pranašai anksčiau pranašavo, kad tremtis baigsis, ir Izraelis bus atkurtas.
Sugrįžę į Jeruzalę, žydai pradeda šventyklos statybą, tačiau susiduria su įvairiomis kliūtimis, įskaitant priešų pasipriešinimą ir vidines nesantaikas. Nepaisant to, jie atkakliai siekia savo tikslo, o Dievas palaiko jų pastangas per pranašus, kaip Haggajų ir Zachariją, kurie ragina žmones tęsti darbą, nes šventyklos statyba yra Dievo valia. Tai pamokantis momentas, nes pabrėžia tikėjimo ir kantrybės svarbą sunkių aplinkybių akivaizdoje.
Antroje knygos dalyje atsiranda pats Ezra, kuris atvyksta į Jeruzalę kaip raštininkas ir dvasinis vadovas. Jis ne tik skatina žmones laikytis įstatymų, bet ir vykdo didelę religinę reformą. Svarbi Ezros misijos dalis buvo atkurti tautos ištikimybę Dievui, ypač atsižvelgiant į jų moralinį ir religinį nuopuolį, įvykusį tremties metu. Vienas iš pagrindinių jo reformų aspektų buvo siekis atstatyti santuokinę ir šeimos moralę, nes kai kurie žydai buvo vedę svetimšales moteris, o tai prieštaravo Dievo įstatymams: „Izraelis maišėsi su svetimaisiais, ir šios santuokos padarė juos nešvariais“ (Ezros 9:2).
Ezra meldžiasi už tautą ir skatina juos išpažinti savo nuodėmes ir grįžti prie teisumo: „O dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, Tu esi teisingas, nes mes likome nedaug išgelbėti, kaip šiandien matome. Mes esame prieš Tave su savo kaltėmis“ (Ezros 9:15). Šis atgailos aktas parodo tautos norą atkurti santykį su Dievu, ir tai yra pagrindinė Ezros knygos tema – ištikimybės Dievui atnaujinimas per paklusnumą Jo įstatymams.
Ezros knyga turi keletą pamokymų. Pirma, ji pabrėžia Dievo ištikimybę savo tautai ir Jo pažadų išpildymą. Net kai žydai buvo tremtyje, Dievas neprarado jų iš akių ir galiausiai išlaisvino juos per Persijos karalių Kyrą. Tai skatina pasitikėti Dievo planais, net jei tuo metu situacija atrodo beviltiška. Antra, knyga moko apie tikėjimo stiprybę ir atkaklumą, nes žydai susidūrė su daugybe kliūčių statydami šventyklą, tačiau jų tikėjimas ir įsipareigojimas Dievui padėjo jiems įveikti šiuos sunkumus. Trečia, Ezros knyga pabrėžia atgailos svarbą ir grįžimą prie teisumo, kai tautos moraliniai standartai yra pažeisti. Tai skatina tikinčiuosius nuolat vertinti savo santykį su Dievu ir siekti būti Jam ištikimais per paklusnumą Jo įsakymams.
Ezros knygos pagrindinė žinia yra ta, kad Dievo planai visuomet išsipildo, o ištikimybė Jo įstatymams yra kelias į Jo palaimą.