Masonai arba laisvieji mūrininkai (Freemasons) yra viena iš seniausių ir labiausiai žinomų slaptųjų draugijų pasaulyje. Masonai kilo iš viduramžių akmens mūrininkų gildijų, kurios statė katedras ir kitus didingus pastatus Europoje. Tačiau šiuolaikiniai masonai nebeturi tiesioginio ryšio su mūrininkystės amatu. XVII a. masonų bendrijos transformavosi į filosofinę ir etinę organizaciją, kurioje didelis dėmesys skiriamas moralinėms vertybėms, asmeniniam tobulėjimui ir broliškumui.
Masonai laikosi paslaptingumo, nes daugelis jų ritualų ir simbolių yra žinomi tik nariams. Jie turi hierarchinę struktūrą su skirtingais laipsniais (pavyzdžiui, Pirmasis laipsnis – Mokinys, Antrasis – Pameistrys ir Trečiasis – Meistras), kurių kiekvienas simbolizuoja skirtingus asmeninio tobulėjimo etapus. Simboliai, tokie kaip kompasas ir liniuotė, yra išlikę nuo mūrininkystės laikų ir turi gilią simbolinę reikšmę.
Masonai yra žinomi dėl savo pabrėžiamo humanitarinio darbo ir labdaros veiklos. Daugelis jų ložių (vietinės masonų bendrijos) remia socialinius projektus, ligonines, švietimą ir kitus visuomenės gerovės projektus. Tačiau masonai dažnai susiduria su priešiškumu dėl slaptumo ir mistikos aplink jų veiklą. Dėl to per istoriją buvo daug sąmokslo teorijų, siejančių masonus su pasauline valdžia ar tamsiomis jėgomis.
Nors masonai nėra religija ir jie nesiūlo specifinių religinių mokymų, masonų organizacijos yra susijusios su dvasinėmis ir moralinėmis vertybėmis. Jie skatina tikėjimą „Didžiuoju Architektu“ – tai masonų vartojamas universalus terminas Dievui arba aukščiausiai jėgai. Kiekvienas masonas turi tikėti Dievu arba aukščiausia esybe, tačiau masonai nepriklauso jokiai specifinei religinei tradicijai. Jie gerbia visų religijų narius ir siekia asmeninio dvasinio tobulėjimo nepriklausomai nuo konkrečios tikėjimo sistemos.
Vis dėlto, per istoriją, ypač XVIII ir XIX amžiuose, masonai susidūrė su priešiškumu iš Katalikų Bažnyčios. Bažnyčia laikė, kad masonų filosofija ir jų religinės universalumo idėjos prieštarauja krikščioniškai doktrinai, todėl jie buvo ekskomunikuoti ir laikomi pavojinga jėga. Daugelyje katalikiškų šalių masonai buvo persekiojami, o masonų draugijos veikla buvo uždrausta. Nepaisant to, masonų ložės išliko ir iki šiol veikia daugelio šalių visuomenėse.
Masonai dažnai laikomi judėjimu, kuris skatina asmeninį tobulėjimą, broliškumą ir moralinį gyvenimą, tačiau dėl jų slaptumo, daugeliui jie tebėra mistiška ir paslaptinga organizacija.