Musulmonų brolija (arab. الإخوان المسلمون, Al-Ikhwan al-Muslimun) yra islamistinė politinė ir religinė organizacija, įkurta 1928 metais Egipte. Jos įkūrėjas, mokytojas ir teologas Hasanas al-Banna, siekė sukurti visuomenę, kuri gyventų pagal griežtus islamo įstatymus (šariatą) ir grįžtų prie pirmųjų islamo laikų idealų. Musulmonų brolija siekė atgaivinti islamo visuomenės dvasines, socialines ir politines vertybes, kurios, jų nuomone, buvo iškraipytos dėl Vakarų kolonializmo ir modernizacijos įtakos.
Musulmonų brolija yra susijusi su religija per savo tikslą įtvirtinti islamo principus visuose gyvenimo aspektuose – nuo asmeninio gyvenimo iki valstybės valdymo. Pagrindinė jos ideologija yra grįžti prie „tikrojo islamo“, kuris būtų pagrįstas islamo mokymais ir šariato įstatymais. Organizacija pasisako prieš Vakarų įtaką islamo pasaulyje, ypač sekuliarizmą, ir mano, kad modernizacija turėtų būti ribojama, jei ji neatitinka islamo vertybių. Musulmonų brolija taip pat tiki, kad visuomenė turėtų būti valdomas pagal islamo teisę, ir kad politinė valdžia turi remtis Korano ir Sunos (pranašo Mahometo mokymų) principais.
Pradžioje Musulmonų brolija buvo daugiausiai religinė organizacija, kuri siekė skleisti islamo vertybes per švietimą, socialinę pagalbą ir labdarą. Tačiau laikui bėgant ji įsitraukė į politinę veiklą ir tapo politine jėga Egipte ir kitose musulmonų šalyse. Organizacija buvo uždrausta ir persekiojama daugelyje šalių, ypač Egipte, dėl to, kad ji siekė pakeisti pasaulietines vyriausybes ir įvesti šariato teisę. Vis dėlto Musulmonų brolija išliko stipri ir per socialinius judėjimus, švietimo programas bei labdarą įgijo daug šalininkų.
Musulmonų brolijos veikla susijusi su religija ne tik dėl jos politinių tikslų, bet ir dėl jos požiūrio į džihadą (šventąjį karą). Organizacija džihadą laiko ne tik ginkluotu konfliktu, bet ir nuolatine kova už islamo įstatymų laikymąsi. Vis dėlto Brolijos džihado supratimas yra labiau orientuotas į socialinę ir politinę kovą nei į karinį konfliktą. Tačiau kai kurios radikalesnės grupės, išaugusios iš Musulmonų brolijos ideologijos, vėliau prisidėjo prie ekstremistinių džihadistinių judėjimų, tokių kaip Al-Kaida ir Hamas.
Musulmonų brolijos įtaka neapsiribojo Egiptu. Ji pasklido po visą Artimuosius Rytus ir kitus musulmonų pasaulio regionus, įskaitant Jordaniją, Siriją, Palestiną ir kitus. Vienas žymiausių judėjimo pasiekimų buvo politinis triumfas per 2011 m. Arabų pavasarį, kai Egipte buvo nuversta ilgametė prezidento Hosni Mubarako valdžia, o Musulmonų brolija iškilo kaip svarbi politinė jėga, laimėjusi rinkimus. Tačiau vėliau organizacija vėl buvo nuversta ir uždrausta po karinio perversmo 2013 m.
Musulmonų brolija yra religinė ir politinė organizacija, siekianti atkurti islamo vertybes visuomenėje ir valstybėje. Ji grindžia savo veiklą šariato teisės principais ir siekia pakeisti sekuliarizmą bei Vakarų įtaką islame. Nors organizacija turi ilgą istoriją kaip socialinis ir religinis judėjimas, jos įsitraukimas į politiką ir ryšiai su radikalesnėmis grupėmis sukėlė daug prieštaravimų tiek musulmonų pasaulyje, tiek tarptautiniu mastu.