Kosminė dualistika yra filosofinė ir religinė sąvoka, kuri apibūdina visatos struktūrą kaip dviejų priešingų, bet lygiaverčių jėgų ar principų sąveiką, dažniausiai susijusią su gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos, tvarkos ir chaoso priešprieša. Ši koncepcija atsispindi įvairiose religijose ir filosofinėse sistemose, kurioje pasaulis suvokiamas kaip kova tarp šių dviejų priešingų jėgų, kurios turi didelę įtaką žmogaus gyvenimui ir visatos tvarkai.
Kosminės dualistikos pavyzdžiai įvairiose religijose ir filosofijose:
- Zoroastrizmas – Viena iš seniausių religijų, kurioje gėrio ir blogio kosminė kova yra esminė tikėjimo ašis. Zoroastrizme egzistuoja du pagrindiniai principai: Ahura Mazda – gėrio, šviesos ir tiesos dievybė, ir Angra Mainju (Ahrimanas) – blogio, tamsos ir chaoso dvasia. Ši kosminė kova tarp šių dviejų jėgų vyksta visatoje, o gėris galiausiai turėtų nugalėti blogį pasaulio pabaigoje.
- Gnosticizmas – Gnostinėje tradicijoje taip pat matoma kosminė dualistika, kur pasaulis yra suskirstytas į dvasinę šviesos karalystę, kurią valdo aukščiausiasis Dievas, ir materialią tamsos karalystę, sukurtą piktos būtybės, vadinamos Demiurgu. Gnostikų tikėjime žmonijos sielos yra įkalintos materialioje tikrovėje ir turi rasti kelią atgal į dvasinę šviesą per gnosis (dvasinį pažinimą).
- Manicheizmas – Religija, įkurta III a. pr. Kr. pranašo Manio, kuriame dualizmas buvo pagrindinė doktrina. Manicheizmas skelbia, kad visata yra mūšio laukas tarp dvasinio gėrio (šviesos) ir materialaus blogio (tamsos). Manicheizmo pasaulėžiūroje šios jėgos egzistuoja amžinai, ir visas pasaulis yra jų kova, kurioje žmogaus siela dalyvauja.
- Daoizmas – Nors daoizmas iš pirmo žvilgsnio nėra grynai dualistinis, jis naudoja Jin ir Jang koncepciją, kuri atspindi pusiausvyrą tarp dviejų priešingų jėgų: jin (tamsa, pasyvumas) ir jang (šviesa, aktyvumas). Šios jėgos nėra grynai priešingos kaip gėris ir blogis, bet veikiau papildo viena kitą ir sukuria harmoningą visatos pusiausvyrą.
Kosminė dualistika padeda paaiškinti blogio egzistavimą pasaulyje, ypač religijose, kur Dievas laikomas absoliučiu gėriu. Dualizmo požiūriu, blogis nėra kilęs iš gėrio ar vieno Dievo valios, bet yra atskira jėga ar principas, kuris veikia nepriklausomai nuo gėrio ir su juo kovoja. Taip iškyla pasaulio tvarkos (gėrio) ir chaoso (blogio) kovos samprata, kurią žmogus patiria per gyvenimą.
Kosminė dualistika ne visada matoma kaip lygiavertė. Kai kuriose sistemose, kaip zoroastrizme, tikima, kad gėris galutinai nugalės blogį ir įves absoliučią tvarką pasaulyje. Kitose, kaip gnosticizme ar manicheizme, dvasinė kova yra nuolatinė ir sudaro esminę pasaulio būties dalį.
Kosminė dualistika vis dar aptarinėjama šiuolaikinėje filosofijoje, religijoje ir literatūroje. Ji dažnai naudojama aiškinant žmogaus kovą su vidiniais prieštaravimais, dorovės dilemas ir blogio prigimtį. Šiuolaikinėse kultūrose, ypač populiariojoje literatūroje ir filmuose, kosminė dualistika taip pat atsispindi per gėrio ir blogio, tvarkos ir chaoso kovas.
Kosminė dualistika išreiškia žmonijos nuolatinį siekį suprasti priešingų jėgų, veikiančių visatoje ir žmogaus gyvenime, pobūdį. Ši samprata yra svarbi tiek religijose, tiek filosofijoje, nes ji nagrinėja gėrio ir blogio prigimtį bei pasaulio tvarkos kilmę ir tęstinumą.