Neigiamoji teologija, dar vadinama apofatine teologija, yra metodas, kuriuo Dievas apibūdinamas ne per tai, kas Jis yra, o per tai, kas Jis nėra. Šis požiūris grindžiamas prielaida, kad Dievas yra absoliučiai transcendentinis, viršijantis bet kokius žmogaus suvokimo ir kalbos apribojimus. Todėl bet kokie bandymai apibūdinti Dievą žmogiškais terminais būtų neišvengiamai netikslūs, nes Dievas neįmanoma visiškai suvokti ar išreikšti.
Neigiamoji teologija teigia, kad Dievo prigimtis ir esmė yra tokia neaprėpiama, kad visos teigiamos sąvokos, kurias mes naudojame, norėdami apibūdinti Dievą (pavyzdžiui, „gailestingas“, „galingas“, „teisingas“), iš esmės yra ribotos ir klaidingos. Dėl šios priežasties Dievas gali būti geriau pažįstamas per tai, kas Jis nėra. Pavyzdžiui:
- Dievas nėra materialus.
- Dievas nėra ribotas.
- Dievas nėra kintantis.
- Dievas nėra suprantamas ar aprėpiamas žmogaus protu.
Kas naudojasi neigiamąja teologija?
Neigiamoji teologija buvo plačiai naudojama Rytų krikščioniškoje tradicijoje, ypač ankstyvuosiuose Bažnyčios Tėvų raštuose. Vienas žymiausių šios krypties atstovų buvo Pseudo-Dionizas Areopagietis, mistikas ir teologas, gyvenęs VI amžiuje. Jis pabrėžė, kad Dievo prigimtis yra visiškai slėpininga ir viršijanti žmogaus suvokimą. Pseudo-Dionizas rašė, kad Dievą geriau pažinti per tai, kas Jis nėra, nei per tai, kas Jis yra.
Kitas žinomas neigiamosios teologijos šalininkas buvo Gregoras Nysietis, IV a. teologas, kuris aiškino, kad Dievą pažinti tiesiogiai neįmanoma, nes Jis yra begalinis ir nesuvokiamas. Dievas yra pažįstamas per mistinį patyrimą, o ne per racionalią analizę.
Citatos iš Pseudo-Dionizo Areopagiečio raštų:
„Dievas yra viskas viršijantis. Jis nėra nei intelektas, nei žodis, nei mintis, nei niekas, ką mes galime pavadinti ar suprasti.“
„Dievas yra tamsa, kurioje yra šviesa. Mes galime pažinti Jį tik tiek, kiek Jis lieka slėpinys.“
Ši idėja, kad Dievą geriau pažinti per Jo slėpiningumą ir transcendentumą, atsispindi ir šventojo Jono Kryžiaus, garsaus mistiko, raštuose. Šventasis Jonas Kryžius taip pat teigė, kad Dievas yra pažįstamas tik per tuštumą ir tylą, kai žmogus atsisako bandymų Jį apibūdinti.
Neigiamoji teologija nėra unikali tik krikščionybei. Judaizme, ypač kabaloje, Dievas taip pat laikomas nepažįstamu per paprastus žmogiškus apibūdinimus. Judaizmo mąstytojas Majmonidas teigė, kad geriausias būdas kalbėti apie Dievą yra per tai, ką Dievas nėra.
Islamo sufizme taip pat egzistuoja panašios mintys. Pavyzdžiui, sufijų poetas Rumi dažnai aprašė Dievą kaip viską pranokstantį ir neapibūdinamą, ragindamas sekti ne tiesioginės Dievo prigimties pažinimu, bet gilinti ryšį su Juo per kontempliaciją ir atsidavimą.
Neigiamoji teologija kviečia tikinčiuosius priartėti prie Dievo per paslaptį ir transcendenciją, pripažįstant savo ribotumą ir Dievo absoliutų begalybės slėpinį.