Katabasis yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „κατάβασις“, kuris reiškia „nusileidimas“ arba „leidimasis žemyn“. Šis žodis dažnai naudojamas mitologijoje, literatūroje ir religijoje, norint apibūdinti nusileidimą į požeminius pasaulius ar dvasinį bei emocinį kritimą į tamsą. Katabasis yra priešingybė anabazei, kuri simbolizuoja kylimą aukštyn, o katabasis yra judėjimas į gilesnes, žemesnes sritis.
Graikų mitologijoje katabasis dažnai apibūdina herojų keliones į požemio karalystes, tokias kaip Hado pasaulis. Pavyzdžiui, Orfėjas leidosi į Hado karalystę, siekdamas susigrąžinti savo mylimąją Euridikę. Ši kelionė į tamsiąją pasaulio pusę simbolizuoja ne tik fizinį nusileidimą, bet ir emocinį ar dvasinį išbandymą, su kuriuo herojus turi susidurti.
Krikščioniškame kontekste katabasis gali būti susijęs su Jėzaus Kristaus nusileidimu į pragarą (pragarų nužengimas), kuris minimas Apaštalų tikėjimo išpažinime: „nusileido į pragarus“. Šis veiksmas reiškia ne tik fizinį nusileidimą, bet ir Jo triumfą prieš mirtį bei nuodėmę.
Taip pat katabasis turi svarbią vietą literatūroje ir filosofijoje, kur jis gali simbolizuoti dvasinį ar emocinį nuosmukį, iš kurio žmogus mokosi, įveikia sunkumus ir grįžta stipresnis. Tai gali būti metafora, apibūdinanti žmogaus kovą su savo vidinėmis tamsybėmis arba išbandymais, iš kurių jis išeina su nauju supratimu arba išgryninta sąmone.