Adventas yra krikščioniškoje tradicijoje svarbus liturginis laikotarpis, kuris žymi pasiruošimą Jėzaus Kristaus gimimo šventei – Kalėdoms. Žodis adventas kilęs iš lotynų kalbos „adventus“, kuris reiškia „atėjimas“ arba „atvykimas“. Tai yra laikas, kai tikintieji laukia ir ruošiasi ne tik Kristaus gimimo prisiminimui, bet ir Jo sugrįžimui pasaulio pabaigoje, vadinamam Antruoju atėjimu.
Adventas prasideda keturias savaites prieš Kalėdas, dažniausiai lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje, ir yra pirmasis laikotarpis liturginiame bažnyčios metų cikle. Šis metas skirtas apmąstymui, susikaupimui, atgailai ir maldai. Nors adventas yra laukimo laikas, tai nėra vien džiaugsmo laukimas – tai ir susilaikymo, nusižeminimo bei dvasinio pasiruošimo periodas. Tradiciškai advento laikotarpis kviečia tikinčiuosius peržvelgti savo gyvenimą, atgailauti už nuodėmes ir pasiruošti Kristaus atėjimui, tiek jo gimimui Betliejuje, tiek galutiniam sugrįžimui.
Advento simbolika yra gili ir turtinga. Vienas iš labiausiai žinomų simbolių yra advento vainikas, kuris sudarytas iš keturių žvakių, dedamų ant apskritos, dažnai eglišakių, pynės. Kiekviena žvakė turi savitą reikšmę ir kiekvieną advento sekmadienį uždegama vis kita. Trys iš keturių žvakių paprastai yra violetinės spalvos, simbolizuojančios atgailą ir susikaupimą, o ketvirtoji – rožinė, simbolizuojanti džiaugsmą. Šis džiaugsmo akcentas susijęs su trečiuoju advento sekmadieniu, vadinamu Gaudete (lot. „džiaukitės“), kuris primena, kad artėja Kalėdos, laimės ir šviesos metas.
Taip pat svarbus advento simbolis yra Rorate Mišios, kurios vyksta auštant, dar tamsoje, kad pabrėžtų šviesos laukimą ir atėjimą į pasaulį per Kristų. Tai yra maldos ir susikaupimo Mišios, kurios ypač skirtos Marijos pagerbimui, nes būtent ji yra ta, kuri laukė ir nešiojo Išganytoją.
Advento laikotarpiu tikintieji skatinami susilaikyti nuo pernelyg didelių linksmybių, ypač tam tikruose krikščionybės ritualuose, pvz., ortodoksinėje Bažnyčioje, laikomasi pasninko taisyklių, kur per adventą rekomenduojama atsisakyti tam tikrų maisto produktų arba riboti jų vartojimą. Tačiau šis susilaikymas nėra skirtas bausmei ar liūdesiui, bet dvasinei pasirengimo praktikai, leidžiančiai giliau įsijausti į tikėjimo esmę.
Adventas taip pat įkūnija vilties laiką, nes Kristaus atėjimas simbolizuoja išgelbėjimą ir naują pradžią žmonijai. Tai ne tik laukimo laikas Kalėdoms, bet ir priminimas apie tai, kad tikintieji turėtų nuolat būti pasiruošę sutikti Kristų savo gyvenime, nes Jis gali bet kada sugrįžti. Todėl adventas yra laikas, kada žmonės kviečiami peržvelgti savo gyvenimą, atsiverti Dievui ir atnaujinti savo ryšį su tikėjimu.
Šis laikotarpis apjungia laukimą, tikėjimą, atgailą ir džiaugsmą. Tai metas, kai krikščionys visame pasaulyje siekia būti geresni ne tik Dievo akivaizdoje, bet ir tarpusavyje, parodydami daugiau meilės, atjautos ir pagalbos savo artimiesiems.