Palaimintas Jurgi, Bažnyčios vadove,
kilnus arkivyskupe mūsų šalies,
palaiminki žmones savosios Tėvynės,
globa Visagalio tegul juos lydės.
Dėl Kristaus Bažnyčios gerovės, vienybės
aukojai gyvybę ir patį save,
šventumo, kantrybės, aukos kasdieninės
spindėjai visiems tu šviesa nuostabia.
Mokėjai dėl Kristaus kentėti, atleisti,
o blogį įveikti didžiu gerumu,
padėjai tu sielų žiedams išsiskleisti,
kad siektų kilnumo, tyrų aukštumų.
Dabar tavo meilė kaip tekanti upė
tegul išsilieja ant žemės gimtos,
šnarės tavo vardą sraunioji Šešupė,
visur jį Lietuviai maldoj pakartos.
Ši giesmė skirta palaimintam Jurgiui, kaip Bažnyčios vadovui ir kilniam arkivyskupui. Jo veikla ir auka dėl Kristaus Bažnyčios gerovės ir vienybės yra gerbiama, ir malda prašo, kad jo globą ir palaiminimą gautų jo Tėvynės žmonės. Giesmėje pabrėžiama, kad šventasis savo gyvenimu spinduliavo šventumą, kantrybę ir kasdienę auką, ir padėjo sieloms siekti aukštumų. Prašoma, kad jo meilė ir gėris tęstųsi kaip upė, tekanti ant žemės, o jo vardas būtų minimas ir garbinamas Lietuvoje. Giesmė išreiškia dėkingumą ir prašymą, kad šventasis toliau globotų ir palaimintų šalį bei jos žmones.