Šventas, garbingas Lietuvos vyre,
jaunystės kovą Dievui paskyręs!
Išmelsk malonės kovot didvyriais
už Dievo tiesą, už širdį tyrą.
Šventas, šlovingas Tautos globėjau,
žiedu pražydęs baltos lelijos!
Marijos žemei giesmę sudėjai, –
žadink jos meilę mūsų širdyje!
Šventas Kazimierai, Vytauto aini,
Vilniaus altoriuj sostą atradęs!
Šviesiausios viltys tavy sueina,
kovoj už Dievą būk mūsų vadas!
Ši giesmė skirta Šv. Kazimierui, Lietuvai svarbiam šventajam, ir išreiškia dėkingumą bei prašymą užtarimo. Pirmoje dalyje prašoma Šv. Kazimiero malonės kovoti už Dievo tiesą ir širdies tyrumą, įvertinant jo jaunystės atsidavimą. Antroje dalyje pabrėžiama jo vaidmuo kaip Tautos globėjo ir Marijos žemės giesmės atlikėjo, prašant, kad jis pažadintų meilę Marijai mūsų širdyse. Trečioje dalyje nurodomas jo svarbus vaidmuo Vilniaus altoriuje ir raginama, kad jis būtų vadas kovojant už Dievą, teikiant šviesą ir viltį. Giesmė dažnai giedama prašant Šv. Kazimiero užtarimo ir palaiminimo Lietuvai.