Pas Juozapą eikit, varguolių globėją,
jis rūpestį tildo, jis gydo skausmus.
Širdis jo liepsnoja, jo meilė stiprėja,
karštai jo maldaukit, gynėju jums bus.
Jis Angelus Dievo pranoksta galybe,
nes skirtas brangiausias jam turtas globot.
Jei kryžius sunkus tau, jis lengvins sunkybę,
prie jo ir Marija beskubinas stot.
Štai Juozap’s, Marija, jų viduryje,
pats Jėzus Vaikelis, – koks vaizdas puikus!
Ko prašo iš Jėzaus, jis viską įgyja,
nes Juozapo žodis toks meilus, švelnus.
Gyveno jis Jėzui, Jo globė jaunystę
ir meile jis supo Jo jaunus metus:
dabar jis laimingą Jo daro draugystę
ir dangiškus teikia jam Jėzaus turtus.
Ši giesmė skirtą Šv. Juozapui, Marijos sužadėtiniui ir Jėzaus globėjui, išreiškia pagarbą ir prašymą dėl užtarimo. Ji pabrėžia Juozapo gebėjimą suteikti paguodą ir gydyti skausmus, jo ypatingą vietą Dievo planuose ir jo gebėjimą palengvinti gyvenimo sunkumus. Giesmėje akcentuojama Juozapo meilė ir dangiškoji galia, kurios dėka jis gali pasiekti ir įgyvendinti maldas. Pabrėžiamas Juozapo vaidmuo Jėzaus gyvenime ir jo draugystė su Kristumi, kuri teikia dangiškus turtus. Ši giesmė dažnai giedama kaip malda už Juozapo globą ir užtarimą įvairiose gyvenimo situacijose.