Padūmavę pušynėliai,
nuostabi dangaus spalva:
toj mažytėj Lietuvėlėj
dar mažesnė Šiluva.
Piemenėliai čia išvydo
Dievo Motiną kadais,
ir kampelis tas pražydo
laimės dieviškais žiedais.
Čia taip gera, čia taip miela,
nekasdieniškai ramu,
ir iš džiaugsmo virpa siela
tos rimties didingumu.
Melskis Motinai Marijai, –
ji stebuklais čia garsi, –
kad į laimės karaliją
mes patektume visi.
Tarp šilų javai išplaukę
ir dangaus spalva vaiski.
Šiluvon vis plaukia plaukia
Lietuvos vaikai visi.
Ši giesmė išreiškia dėkingumą ir garbę Šiluvos Dievo Motinai Marijai, kurios pasirodymas piemenėliams atnešė džiaugsmą ir šventumą. Šiluva apibūdinama kaip ramybės ir džiaugsmo vieta, kur galima patirti dievišką palaimą ir ramybę. Pabrėžiama, kad šis mažytis kampelis Lietuvoje yra ypatingas dėl savo dvasinio turtingumo ir stebuklų. Giesmė skatina maldą Marijai, prašant jos užtarimo, kad visi galėtų patekti į laimės karaliją. Ji dažnai giedama Šiluvos bažnyčioje arba susijusiose šventėse, kurios pagerbia Marijos apsireiškimą ir šventumą.