Marijos vardas lyg dangaus malonė,
aukštybėj skamba, aidi žemės kloniais.
Kilniajam vardui garbę atiduokim,
kuo nuoširdžiausiai giesmeles giedokim.
Marijai vardą Dievas pats parinko,
tas šventas vardas jai labiausiai tinka:
Aušros jis reiškia šviečiančią žvaigždelę
audringos jūros blaškomam laiveliui.
Jos šventas vardas – tai malonių jūra,
žmonijai laimę didelę sukūrė.
Jis tikinčiajam neša džiaugsmą brangų,
jis gina sielą nuo pikto žabangų.
Nors ir pagundos didelės užplūsta,
Marijos vardą tarki – ir pražūsta.
Čia pat bedugnė, betgi nenuslysi,
klaidus gal kelias, betgi nepaklysi.
Minutės skaudžios, kai mirtis artėja,
pabūgsta siela Dievo, mūs Teisėjo.
Marijos vardas ją tuomet ramina,
skaisčiausią viltį mirštančiam gaivina.
Marija, Dievo Motina, Mergele,
padėki sielai rast į dangų kelią.
Išmelsk mums laimės ten doriems žadėtos
ir su šventaisiais leisk Tavim žavėtis.
Ši giesmė išreiškia Marijos vardo garbę ir svarbą, pabrėždama, kad Marijos vardas yra dangiškas malonės simbolis, kurio garbė sklinda tiek danguje, tiek žemėje. Vardas yra pasirinktas Dievo ir reiškia šviečiančią žvaigždę, padedančią audringame jūroje blaškomam laiveliui. Marijos vardas, kaip malonių jūra, suteikia džiaugsmą tikinčiajam ir apsaugo sielą nuo piktųjų jėgų. Giesmėje teigiama, kad Marijos vardas yra galingas ir gali padėti įveikti pagundas bei išgelbėti iš mirties artėjimo. Pabaigoje prašoma Marijos, kad ji padėtų rasti kelią į dangų ir suteiktų laimę bei galimybę žavėtis su šventaisiais.